Kraujagyslių hipertenzijos skyrius

Pastebima, kad vis daugiau pacientų vartoja naujuosius geriamuosius antikoaguliantus, tačiau duomenų apie šių vaistų saugumą SĮŠY pacientams vis dar trūksta. Šeimos anamnezė. Daugiau skaitykite čia.

Moterims neva jos pasitaiko gerokai rečiau.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Kardiologijos ir angiologijos centro I Kardiologijos skyriaus vedėja profesorė Žaneta Petrulionienė papaskojo, kodėl moterims širdies ir kraujagyslių ligos dažnai nediagnozuojamos liaku.

Skaraičio ir rf nuotr. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Kardiologijos ir angiologijos centro I Kardiologijos skyriaus vedėja profesorė Žaneta Petrulionienė. Skaraičio nuotr.

KMU - Širdies krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinika

Lietuvos dainininkė, muzikė, Vilniaus kolegijos docentė, Scenos meno katedros vedėja docentė Eglė Juozapaitienė. Lietuvos dainininkė, muzikė, Vilniaus kolegijos docentė, Scenos meno katedros vedėja docentė Eglė Juozapaitienė ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Kardiologijos ir angiologijos centro I Kardiologijos skyriaus vedėja profesorė Žaneta Petrulionienė.

Daugiau nuotraukų 7 Lrytas. Išties moterys širdies ir kraujagyslių ligomis serga ir miršta ne rečiau negu vyrai. Tik moterims šios ligos pasireiškia vėliau, o simptomai neretai būna netipiniai.

1. Pasaulinė hipertenzijos lyga angl.
2. Kardiologijos klinika
3. Neįgalumas esant hipertenzijai
4. Kaip vaistai nuo hipertenzijos
5. Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos, Kardiologijos ir angiologijos centras, gydytoja echoskopuotoja.
6. Kaip gydyti pradedančią hipertenziją
7. Jie konsultuoja ir ambulatorijoje, ir RKL Skuodo filiale.

Serga vėliau, bet ne rečiau Mitas, kad moterys gerokai rečiau nei vyrai serga infarktais ir insultais, anot profesorės Ž. Petrulionienės, susijęs su tuo, kad vyrai ŠKL pradeda sirgti dešimčia metų anksčiau, būdami maždaug ies. Moterys gi pradeda sirgti ŠKL, perkopusios 50 metų, kada prasideda menopauzė.

Pasak profesorės Ž. Petrulionienės, sulaukusios erių metų moterys sergamumu ŠKL ir mirtingumu nuo jų net pralenkia vyrus.

Todėl profesorė neabejojo: moterų širdies ir kraujagyslių ligos yra labai svarbi problema, apie kurią būtina kalbėti.

Kraujagyslių hipertenzijos skyrius.

Šios kampanijos tikslas yra paneigti mitus, kad moterys infarktais ir insultais serga gerokai rečiau nei vyrai bei skleisti žinias apie moterų ŠKL. Pastaruoju metu kampanijoje dalyvauja virš 50 valstybių. Lietuvos širdies asociacija prieš šios iniciatyvos prisijungė metais.

Juozapaitienė pasidžiaugė, kad dainininkes nuo širdies ir kraujagyslių kažkiek saugo kvėpavimo pratimai, kuriuos jos yra priverstos atlikti. Miršta 4 kartus daugiau, nei nuo vėžio Statistika rodo, kad moterų mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra beveik keturis kartus didesnis, nei nuo vėžio. Lietuvos statistika yra ypatingai nelinksma, nes iš maždaug vaistas nuo hipertenzijos nutukimui tūkst.

Pagrindinė kraujotakos sistemos liga, kraujagyslių hipertenzijos skyrius daugiausia moterų gyvybių, yra išeminė širdies liga.

Hipertenzija – „nebylioji žudikė“

Ji sudaro maždaug 64 proc. Antroje vietoje pagal dažnį yra smegenų kraujotakos ligos, kurios iš visų kraujotakos sistemos ligų nusineša 25 proc. Diagnozuojamos per vėlai Profesorė pastebėjo, kad dažnai moterims širdies ir kraujagyslių ligos diagnozuojamos pavėluotai, nes joms paprastai pasireiškia netipiniai, blankūs, maskuojantys pagrindinę ligą simptomai.

Kadangi moterys neretai į kardiologus kreipiasi per vėlai, jų mirtingumas nuo miokardo infarkto yra netgi didesnis nei vyrų.

Kardiologijos centras

Lietuva pagal mirtingumą nuo ŠKL priskiriama prie labai didelės rizikos šalių. Bet metais Lietuvoje buvo inicijuota prevencinė programa, kuri jau įgavo pagreitį.

Moterims neva jos pasitaiko gerokai rečiau. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Kardiologijos ir angiologijos centro I Kardiologijos skyriaus vedėja profesorė Žaneta Petrulionienė papaskojo, kodėl moterims širdies ir kraujagyslių ligos dažnai nediagnozuojamos liaku. Skaraičio ir rf nuotr. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Kardiologijos ir angiologijos centro I Kardiologijos skyriaus vedėja profesorė Žaneta Petrulionienė. Skaraičio nuotr.

Kiekvienais metais šeimos gydytojai patikrina virš tūkst. Dažniausi rizikos veiksniai moterims susirgti ŠKL yra: kraujospūdžio liga — pirminė arterinė hipertenzija būdinga apie 63 proc. Profesorė Ž. Petrulionienė atkreipė dėmesį ir į psichoemocinius bei socioekonominius rizikos veiksnius, apie kuriuos pastaruoju metu labai daug kalba Europos kardiologų draugija.

Kardiologijos centro gydytojai

Dažna ir nelaimingos meilės liga Moterims daug kraujagyslių hipertenzijos skyrius pasitaiko smulkiųjų vainikinių kraujagyslių, tai yra mikrovaskulinė, liga. Priešingai nei vyrams, kuriems būdingesnė pagrindinių stambiųjų vainikinių kraujagyslių liga.

Taip pat moterims dažnai pasitaiko vazospastinė krūtinės angina — stiprus ūmus širdies ir kraujagyslių spazmas, kuris gali sukelti krūtinės anginą, ritmo sutrikimus, miokardo infarktą, staigią mirtį.

Dar vienas susirgimas, pavadintas japonų autoriaus pavarde, yra Takotsubo kardiomiopatija. Kraujagyslių hipertenzijos skyrius liga dažniausiai pasitaiko moterims, o ją sukelia didelis stresas.

Kardiologijos klinika

Ji kyla dėl didžiulio kraujagyslių hipertenzijos skyrius kraują išmesto streso hormonų kiekio, kai spazmuoja stambiąsias ir smulkiąsias kraujagysles, kas sukelia labai sunkų širdies raumens pažeidimą. Tokių atvejų mes matome, ypač tarp moterų.

Tada dažnai klausiame, kas įvyko savaitės—dviejų bėgyje.

Kada susirūpinti? Kaip minėta, laiku pastebėti ir diagnozuoti moterų ŠKL trukdo tai, kad joms, priešingai nei vyrams, dažnai pasireiškia netipiniai šių ligų simptomai.

Moterims ŠKL pasireiškia netipiniu skausmu, nebūdingoje vietoje ir pačiais įvairiausiais simptomai s.

Net ir miokardo atveju nebūna tipinio skausmo būdingoje vietoje. Moteris apie ŠKL gali įspėti ir galvos skausmai, labai dažnai moterims pasitaikanti nediagnozuota arterinė hipertenzija, kuri neretai lieka negydoma. Anot Ž. Petrulionienės, tai yra ir liga, ir rizikos veiksnys vienu metu. Sunerimti reikėtų ir, jeigu staiga pasireiškė nepaaiškinamas dusulys, bloga fizinio krūvio tolerancija, kai sunku judėti, lipti laiptais, ypač jeigu atsirado diskomfortas, spaudimas, maudimas už krūtinkaulio fizinio krūvio metu.

LKD valdybos struktūra

Dėl pastarojo simptomo reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją, nes tai gali būti koronarinės širdies ligos pradžia. Labai didelis pavojaus signalas yra ir skausmai ramybės būsenoje, ypatingai paryčiais. Beje, Ž.

Petrulionienė pastebėjo, kad aterosklerozės — kraujagyslių senėjimo ir siaurėjimo ligos, galima apskritai labai ilgai nejausti, nors ji prasideda labai anksti. Labai dažnai ši liga gali išvis nepasireikšti jokiais simptomai s.