Kas yra padidėjusi hipertenzija
Arterinės hipertenzijos gydymas Pirmiausia turi būti koreguojamas gyvenimo būdas. Kai kurie tokią hipertenziją turintys žmonės ilgainiui suserga stabilia arterine hipertenzijaKai kuriems pacinetams būdinga paslėpta maskuota hipertenzija — kai gydytojo kabinete kraujospūdis yra normalus, o namuose — padidėjęs. Skiriamos dvi arterinės hipertenzijos rūšys: Pirminė hipertenzija serga daugiau kaip 90 proc. Jis pagrįstas išsamia medicinine statistika, kuri rodo, kad tiktai apie 50 proc. Yra neginčijamų sąsajų tarp vaikystės, paauglystės ir brandaus amžiaus kraujospūdžio: hipertenzija sirgusių vaikų arterinis kraujo spaudimas suaugus dažniausiai taip pat būna padidėjęs [32, 33, 34, 35].
Kuo pavojingas aukštas arterinis kraujospūdis?
Raktiniai žodžiai
Aukštas arterinis kraujospūdis apsunkina širdies darbą. Jei jis ilgai nekoreguojamas, gali pažeisti ne tik širdį ir kraujagysles, bet ir kitus organus, lemiančius specifinių simptomų atsiradimą.
Svarbiausi pirminės arterinės hipertenzijos rizikos veiksniai: genetika lemia 30—60 proc. Antrinės hipertenzijos priežastis gali būti inkstų parenchimos ligos, inkstų arterijų stenozė, feochromocitoma, pirminis aldosteronizmas, Kušingo sindromas, skydliaukės ligos, miego apnėja, aortos koarktacija, ilgai vartojami kai kurie vaistai ir kt. Dažniausi simptomai ir ligos eiga Ši liga daugelį metų gali nesukelti jokių klinikinių požymių ir gali būti ilgai nepastebėta.
Nematuodamas arterinio kraujo spaudimo žmogus gali ir nežinoti, kad jau serga. Net jeigu liga jau diagnozuota, besimptomė ir beskausmė ligos eiga neskatina paciento keisti savo gyvensenos, atsisakyti žalingų sveikatai įpročių ar vartoti vaistus.
- Kakavos flavanolių širdies sveikata
- Hipertenzija | Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
- Ligos apibūdinimas Arterinė hipertenzija — tai liga, pasireiškianti padidintu arteriniu kraujospūdžiu.
Ligos eiga ir baigtis priklauso nuo hipertenzijos sunkumo, trukmės, ją lemiančių mechanizmų ir gydymo veiksmingumo. Nenustačius ligos laiku, toliau progresuoja organų taikinių pažeidimai.
Tik po ilgo laiko atsiranda tam tikri simptomai, kurie byloja apie kairiojo širdies skilvelio hipertrofiją, hipertenzinę nefropatiją inkstų pakenkimasretinopatiją akių tinklainės pakenkimaskraujagyslių sienelių intimos pažeidimus ir kt. Gerokai vėliau gali išsivystyti krūtinės angina, miokardo infarktas, aortos aneurizma ar net jos atsisluoksniavimas, smegenų ir kitų organų kraujagyslių ligos, inkstų ir širdies funkcijos nepakankamumas [11, 12, 13].
Pasaulinė statistika kalba apie tai, kad apie 30 proc. Dar maždaug tiek pat gyventojų, nors ir žino, kad jų kraujospūdis padidėjęs, bet nejausdami simptomų, mano, kad gydymas nereikalingas. Kita aplinkos veiksnių teorija teigia, kad įtakos turi gyvensena mityba, per didelis valgomosios druskos kiekis, kalcio, magnio, kalio stokapiktnaudžiavimas alkoholiu, rūkymas, fizinio aktyvumo stoka, lėtinis stresas, triukšmas, bloga socialinė ir ekonominė aplinka, nutukimas, cukrinis diabetas, hormonų apykaitos pokyčiai organizme nėštumo metu, klimakteriniu periodu, paauglystėje.
Iš visų diagnozuotų hipertenzijų pirminė arterinė hipertenzija sudaro 92—94 proc. Ji atsiranda sergant tam tikromis ligomis: inkstų ligomis glomerulonefritu, pielonefritu, inkstų navikaisendokrininėmis ligomis tirotoksikoze, endokrininių organų navikaisesant aortos lanko patologinėms būklėms, vartojant medikamentus, kurie kelia kraujospūdį kontraceptinius preparatus, gliukokortikosteroidus, nesteroidinius priešuždegiminius preparatuspiktnaudžiaujant alkoholiu ir narkotikais.
Arterinė hipertenzija – uždelsto veikimo bomba - medikana.lt
Žinant priežastį, liga gydoma gana sėkmingai. Deja, antrinė hipertenzija tesudaro apie 5—10 proc. Pagrindiniai ligos simptomai Dažniausiai arterine hipertenzija sergantys žmonės jaučiasi visiškai sveiki, todėl liga paprastai diagnozuojama atsitiktinai pamatavus kraujo spaudimą.
Kai kuriems gali pasireikšti galvos skausmas ypač pakaušio ir sprando srityjesvaigimas, spengimas ausyse, skausmas širdies plote, širdies permušimai, kraujavimas iš nosies. Bet dažniausiai arterinė hipertenzija jokiais simptomais nepasireiškia. Ligoniai daugelį metų jaučiasi gerai. Simptomų atsiranda vėliau, prasidėjus komplikacijoms. Gali kilti hipertenzinės krizės, kai dėl staiga padidėjusio kraujo spaudimo sutrinka kraujotaka gyvybiškai svarbiuose organuose: smegenyse, širdyje, inkstuose.
Jų metu žmogų gali varginti galvos, krūtinės, pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas, praeinantys rankų, kojų paralyžiai, sąmonės sutrikimai, regėjimo pablogėjimas ir kiti simptomai. Gydytojas ligą diagnozuoja nustatęs padidėjusį kraujo spaudimą matuodamas jį dvi savaites kas kelias dienas. Matuojant spaudimą žmogus neturi būti po fizinio krūvio pvz.
Spaudimas matuojamas ranką laikant širdies lygyje. Hipertenzijos prevencija Kai kuriose išsivysčiusiose šalyse hipertenzijos ir kitų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių prevencija ir laiku taikomas gydymas lėmė mirtingumo nuo širdies ligų sumažėjimą. Hipertenzijos rizika gali būti sumažinta vadovaujantis šiomis rekomendacijomis: Svarbu įvertinti paveldimumą.
Jeigu jūsų tėvų, brolių, seserų ir kitų šeimos narių kraujo spaudimas padidėjęs, tai jūs priklausote rizikos grupei ir jums būtina nuolatinė kraujospūdžio kontrolė. Paveldėjimo įtaką galima sumažinti ir išvengti ligos keičiant įpročius ir neleidžiant rizikos veiksniams kas yra padidėjusi hipertenzija išprovokuoti.
Arterinė hipertenzija: kas tai?
Kontroliuokite kūno svorį. Turintieji antsvorio šešis kartus dažniau serga arterine hipertenzija nei normalaus kūno sudėjimo asmenys. Suaugusių asmenų kūno masė vertinama pagal PSO rekomenduojamas kūno masės indekso KMI ribines vertes, kurios apskaičiuojamos kūno masę kilogramais padalijus iš ūgio metrais kvadratu. Metus gerti, kraujo spaudimas mažėja. Tabako dūmuose esantis nikotinas, veikdamas autonominę nervų sistemą, sutraukia periferines kraujagysles, padažnina pulsą ir padidina arterinį kraujo spaudimą.
Metimas rūkyti yra kol kas veiksmingiausias būdas sumažinti sergamumą rūkymo sukeltomis ligomis ir mirštamumą nuo jų. Metus rūkyti greitai pagerėja savijauta, mažėja rizika susirgti arterine hipertenzija ir kitomis ligomis. Mesti rūkyti verta bet kuriame amžiaus laikotarpiu. Net metus gana vėlyvame amžiuje, pailgėja gyvenimo trukmė. Stresas, nerimas, baimė. Streso, kaip natūralaus gyvenimo reiškinio, neįmanoma visiškai išvengti, nes niekas negali apsaugoti žmogaus nuo jaudinančių įvykių, nemalonumų, įtampos ir pavojų.
Susijusios ligos
Atpalaiduojamieji pratimai galėtų kiek pagerinti gyvenimo kokybę, bet to neužtenka tikrosios hipertenzijos kontrolei. Rekomenduojama: daugiau sportuoti, nes fizinė veikla pvz. Mankšta, fizinis darbas sustiprina organizmą, nervų sistemą, pagerina nuotaiką; ne mažiau svarbu sveikai maitintis: vartoti daugiau vaisių ir daržovių, vengti riebalų, alkoholio ir kofeino, valgyti reguliariai ir saikingai; darbo ir mokymosi aplinkoje stengtis vengti konfliktų su aplinkiniais, o jei jų iškyla, kuo greičiau išspręsti, kad tai nebekeltų neigiamų emocijų; tinkamai išsimiegoti, dažniau būti gryname ore; planuoti savo laiką, kad nereikėtų skubėti ir jaudintis, kad pavėluosite; susirasti mėgstamą užsiėmimą — skaityti, klausytis muzikos, tapyti, megzti, siūti, gaminti valgį — kad tai padėtų užmiršti visus nemalonumus; stengtis mąstyti apie gerus dalykus, ugdyti gerąsias būdo savybes — atlaidumą, kantrybę, pagarbą.
Medikamentinis gydymas spaudimą mažinančiais vaistais: AKF inhibitoriai slopinantys aktyvias medžiagas, sutraukiančias kraujagysles, pvz. Gydymas būna ilgalaikis, dažnai trunkantis visą gyvenimą.
Arterinė hipertenzija (Padidėjęs kraujo spaudimas)
Nemaža dalis žmonių, kurių aukštas kraujospūdis, gydytis bando patys. Jei pažiūrėtume į klinikinius mokslinius tyrimus, yra centrų, kurie bandė ištirti šlapimą ir pažiūrėti, kiek vaistų jame ras. Na ir kaip Jums atrodo kiek? Suprantu, žmogus renkasi, bet yra nustatyta, kas yra geriausia, kur yra žala, kur yra nauda. Ką jūs rekomenduotumėte tokiems žmonėms, kurie kategoriškai atsisako gydytis vaistais?
Dėl to iki 30 proc. Irena Garuckienė © Organizacijos nuotr. Vaistininkė priduria, kad hipertenzija gali sukelti prieširdžių virpėjimą — dažniausiai išsivystantį širdies ritmo sutrikimą, miokardo infarktą, periferinę kraujagyslių ligą, sutrikusią inkstų funkciją. Šios rimtos sveikatos problemos kelia mirtiną pavojų žmogaus gyvybei.
Ar įmanoma bent kažkiek sau padėti be vaistų? Kaip ir pokalbio pradžioje minėjau, arterinės hipertenzijos gydymas neįsivaizduojamas be gyvensenos korekcijos. Ypatingai, jei pacientas nutukęs, nejudrus, vartoja daug druskos, alkoholį, po ko kitą dieną jam būna hipertenzinės krizės.
Aš turėjusi ant rankų suskaičiuojamą pacientų kiekį, kurie susiėmė, pakeitė gyvenseną ir jų kraujospūdis normalizavosi, jiems dar nereikia vartoti vaistų. O dauguma nori piliulės — piliulę gavę, nebūtinai ją naudoja.
Matote, kas yra hipertenzija — hipertenzija iš esmės yra civilizacijos liga, visi kalba apie tai, kad viduramžiais hipertenzijos nebuvo. Viduramžiais vidutinė gyvenimo trukmė buvo mt m, tai, aišku, tu žūdavai kare arba mirdavai nuo infekcinių ligų, tai tiesiog nespėdavai susirgti hipertenzija ar infarktu.
Tai vis tiek yra amžinė liga, susijusi su inkstų veikla, kraujagyslių standėjimu. Labai dažnai moterims nėštumo metu šiek tiek kyla kraujospūdis, reika vaistų, po nėštumo — susinormalizuoja.