Ką gerti naktį sergant hipertenzija

Tai yra keli skirtingi vaistai vienoje tabletėje. Lietuvoje arterinės hipertenzijos paplitimas visada buvo didelis. Daiva Banaitienė A Laisvalaikis Ispanų mokslininkai teigia, jog kraujo spaudimą reguliuojantys medikamentai, vartojami ne rytais, o prieš miegą, gali veikti geriau ir žymiai sumažinti riziką patirti ką geriau gerti sergant hipertenzija smūgį ar insultą. Daug metų kardiologai vykdo didelės rizikos pacientų prevencijos programą — tiriami kaip gerti sergant hipertenzija amžiaus vyrai ir moterys, kurie dar neserga širdies ir kraujagyslių aterosklerotinėmis ligomis. Kodėl taip yra — atsakymo vienareikšmio nėra.

Kai kurie tokią hipertenziją turintys žmonės ilgainiui suserga stabilia arterine hipertenzijaKai kuriems pacinetams būdinga paslėpta maskuota hipertenzija — kai gydytojo kabinete kraujospūdis yra normalus, o namuose — padidėjęs.

Spausdinti Jurgita Jankauskienė "Camelia" vaistinės nuotr. Vasaros karščiai pavojingi kiekvienam, tačiau didžiausią grėsmę tai kelia širdies ar kraujagyslių ligomis sergantiems žmonėms. Per karščius kartu su prakaitu iš organizmo pasišalina daug druskų, išsiplečia kraujagyslės ir dėl to nukrenta kraujo spaudimas.

Tai įvertinti galima matuojant kraujospūdį namuose arba monitoruojant jį visą parą specialiu aparatu. Ypač rizikingas naktinis kraujospūdžio pakilimas.

Detonic Instrukcija

Naktį miegant kraujospūdis turi kristi, tačiau daliai pacientų jis arba nepakankamai sumažėja, arba nesumažėja visai. Naktinė hipertenzija ypač žalinga vidaus organams: širdžiai, inkstams, kraujagyslėms, akims.

NAUJAUSI KOMENTARAI

Sistolinis kraujospūdis yra ne mažiau galingas rizikos faktorius už diastolinį, ypač vyresnio amžiaus pacientams. Įrodyta, kad izoliuota sistolinė hipertenzija didina KŠL ir insulto riziką. Taip pat yra duomenų, kad pulsinis spaudimas skirtumas tarp sistolinio ir diastoliniokurį labiausiai nulemia arterijų standumas, taip pat yra rizikos prediktorius.

Kraujo tėkmės jėga kiekvieno širdies susitraukimo pradžioje didėja, o vėliau mažėja. Todėl kraujo spaudimas išreiškiamas dviem skaičiais. Pirmasis, didesnysis skaičius, atspindi širdies susitraukimo sukurtą spaudimą ir yra vadinamas sistoliniu, o antrasis, mažesnysis skaičius, atspindi spaudimą kraujagyslėse širdžiai ilsintis ir yra vadinamas diastoliniu. Kraujospūdis matuojamas gyvsidabrio stulpelio milimetrais mmHg. Jei sistolinis viršija mmHg, o diastolinis išlieka normalus.

Ar padidėjęs kraujospūdis, ar ne, turėtų spręsti gydytojas, reguliariai jį matuodamas. Klinikiniai jos požymiai: 1 ryškus arterinio kraujo spaudimo padidėjimas diastolinis arterinis kraujo spaudimas gerokai viršija mm Hg ; 2 akių dugne matomi pakitimai; 3 neurologinės būklės pokyčiai — galvos skausmas, sąmonės sutrikimas, regėjimo sutrikimai, laikini smegenų židininiai simptomai, labai retais atvejais — koma; 4 širdies ir kraujagyslių sistemos pokyčiai — ūminis širdies nepakankamumas, nestabili krūtinės angina, miokardo infarktas, aortos atsisluoksniavimas; 5 inkstų veiklos sutrikimas — oligurija, hematurija, proteinurija, ūminis inkstų nepakankamumas; 6 galimi virškinimo sistemos pokyčiai — pykinimas, vėmimas [7, 11, 12, 13].

Verta žinoti, kad arterinė hipertenzija kartais pasireiškia vaikystėje ir paauglystėje.

Nors vaikų ir paauglių arterinė hipertenzija palyginti mažai tyrinėtas reiškinys, šios būklės paplitimas, įvairių šaltinių duomenimis, populiacijoje svyruoja nuo 0,8 iki 5 proc. Atsižvelgiant į ligos etiologiją, vaikų ir paauglių hipertenzija taip pat gali būti pirminė ar antrinė [30, 31, 32]. Tarp vaikų vyrauja antrinė hipertenzija, o tarp paauglių dažnesnė pirminė hipertenzija [31, 32 ].

Yra neginčijamų sąsajų tarp vaikystės, paauglystės ir brandaus amžiaus kraujospūdžio: hipertenzija sirgusių vaikų arterinis kraujo spaudimas suaugus dažniausiai taip pat būna padidėjęs [32, 33, 34, 35]. Diagnostika Hipertenzija — turbūt lengviausiai diagnozuojama lėtinė neinfekcinė liga, kadangi kraujospūdžio matavimas ir jo kontroliavimas medikamentais yra gana paprastas paruoštos išsamios tarptautinės gydymo ir diagnostikos rekomendacijos, vaistai nebrangūs, dažniausiai geriami 1 ar 2 kartus per dieną, nereikia klinikinių laboratorinių tyrimų [14, 18].

Nuorodos kopijavimas

Pati didžiausia problema, kad gerai besijaučiantys žmonės net smalsumo vedini nepasimatuoja savo arterinio kraujo spaudimo. Na, o jeigu pasimatuoja kartą per metus, tai kaip įvertinti gautus rezultatus?

Didelė tikimybė, kad vienkartinis matavimas gali būti netikslus. Mokslininkai teigia, kad sergantiesiems hipertenzija padidėjusiu kraujo spaudimu vakarais vartojami medikamentai padeda palaikyti tinkamą kraujo spaudimą naktį.

Gyvenimas su arterine hipertenzija: kaip suvaldyti ligą?

Ypač pavojinga tokia šiluma hipertonikams — padidėjusiu kraujospūdžiu besiskundžiantiems žmonėms. Tyrime dalyvavusiųjų ir vakarais vaistus gėrusiųjų pacientų vidutinis kraujo spaudimas buvo žymiai žemesnis ir naktį, ir dieną.

Be to, jų kraujo spaudimas naktį nukrisdavo labiau, t. Jei sportuojate, vaistininkė karštomis dienomis pataria tai daryti ryte iki 7 val. Karštą dieną pasijutus blogai, reikėtų pasitraukti į pavėsį ir atsigerti vėsaus vandens — jokiu būdu ne ledinio.

Raktiniai žodžiai

Turint galimybę — atsigulti ir pakelti kojas aukščiau širdies lygmens. Pakelti kraujo spaudimą gali padėti ir ant liežuvio užbertas labai nedidelis kiekis druskos. Jankauskienės teigimu, labai svarbu skirti, kada sumažėjęs kraujo spaudimas yra normalus, o kada jau kelia rimtą grėsmę sveikatai.

Pagal organizmo ritmą Ir anksčiau tyrėjų manyta, jog organizmo biologinis laikrodis arba natūralus 24 val. Dabar įrodymų, jog tam tikru paros metu geriami vaistai gali veikti geriau, randama vis daugiau.

Pasaulinė hipertenzijos lyga angl. International Society of Hypertension, ISH ir kitomis organizacijomis, gegužės ąją paskelbė Pasauline hipertenzijos diena [2, 3]. Tai buvo padaryta norint atkreipti visų pasaulio gyventojų dėmesį ir padidinti jų supratimą apie aukštą arterinį kraujo spaudimą bei jo grėsmingas ir ilgalaikes pasekmes. Penkerių metų periodui — nuo iki m. Toks Pasaulinės hipertenzijos dienos devizas pasirinktas ne atsitiktinai.

Jame dalydavo daugiau nei BBC pasakoja, jog tyrėjai pacientus atsitiktinumo principu padalijo į dvi grupes: viena jų vaistus gėrė rytais, kita — prieš miegą vakare. Penkerius metus stebint tiriamųjų savijautą nustatyta, jog vakarais tabletes vartojusiųjų rizika patirti ar mirti nuo širdies smūgio ar insulto buvo beveik perpus mažesnė.