Hipertenzija yra ligos simptomas
Toks Pasaulinės hipertenzijos dienos devizas pasirinktas ne atsitiktinai. Individuals with respiratory diseases, such as pulmonary hypertension, do not appear to be more at risk of contracting COVID than the general public. PAH patients should be cautious and try to avoid any risk of infection! Kitų autorių nuomone, plautinė hipertenzija iki 45 mm Hg yra vidurinio sunkumo, o didesnė — sunki. Būna arteriopatija, kuri pasitaiko sergant ir kitos kilmės plautine hipertenzija. Pasaulinė hipertenzijos lyga angl.
Ligos apibūdinimas Arterinė hipertenzija — tai liga, pasireiškianti padidintu arteriniu kraujospūdžiu.
Hipertenzija — tai įvairių aplinkos ir genetinių veiksnių pasekmė ir šių veiksnių išraiška žmogaus organizme. Deja, liga nėra iki galo aiški ir dabar, jos priežastį nustatyti pasiseka toli gražu ne visada. Hipertenzija būna dviejų rūšių — pirminė ir antrinė. Antrine hipertenzija vadinama tada, kai specialistai gali nustatyti tikslią ją sukėlusią priežastį: tai gali būti įgimtas kraujagyslių susiaurėjimas, įvairios endokrininės, inkstų ligos ir t.
Arterinė hipertenzija
Žinant priežastį, liga gydoma gana sėkmingai. Deja, antrinė hipertenzija tesudaro apie 5—10 proc. Kitaip yra su pirmine hipertenzija — kaip jau hipertenzija yra ligos simptomas, tai yra įvairių veiksnių poveikio pasekmė ir tikslių jos priežasčių nustatyti neįmanoma.
Pačioje jei slėgis viršija šią hipertenziją hipertenzija labai dažnai nesukelia jokių simptomų — žmogus gali visiškai nieko nejausti, ir reikėtų tik pasidžiaugti, jei žmogus jaučia galvos skausmus, dūrimus širdies plote, širdies permušimus — tokiais atvejais jis atkreipia į save dėmesį, pasimatuoja kraujospūdį ir sužino savo būklę.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis Arterinė hipertenzija pirmiausiai pasireiškia pokyčiais širdies ir kraujagyslių sistemoje. Esant padidėjusiam spaudimui, širdžiai dirbti darosi vis sunkiau, ji alinama. Spaudimo padidėjimas kenkia ir pačioms kraujagyslėms, jų sienelės didelio spaudimo veikimo vietoje gali net išplonėti ir sudaryti maišelių pavidalo išsiplėtimus, vadinamus aneurizmomis.
Kraujotakos ligos: kalio ir magnio svarba
Dėl kraujagyslių pakenkimo, vystosi įvairių organų nepakankamumas. Pirmiausiai nukenčia gausiausią kraujagyslių tinklą turintys organai, tokie kaip inkstai, akys ar smegenys. Kadangi, kaip jau minėta, žmonės neįvertina hipertenzijos grėsmės ir mano, kad tai tik nereikšmingi kraujospūdžio pakitimai, dažnai tenka susidurti su ligos sukeltais įvairių organų pažeidimais.
Deja, dėmesys atkreipiamas tik jiems pasireiškus, tačiau tuomet jau būna per vėlu.
Sergant hipertenzija didžiausias krūvis tenka širdžiai ir, kurį laiką neatsakingai gydantis, sustiprėja kairiojo skilvelio padidėjimo rizika. Dėl šios priežasties širdis visą laiką apkrauta ir per tam tikrą laiką — vieniems greičiau, kitiems hipertenzija yra ligos simptomas — kairysis skilvelis didėja, širdis plečiasi į kairę ir taip atsiranda ritmo sutrikimų, stenokardijos, infarkto grėsmė.
Be šių komplikacijų, hipertenzija gali sukelti širdies koronarinę ligą, smegenų aterosklerozę, inkstų kraujagyslių aterosklerozę, inkstų nepakankamumą. Dažniausiai arterine hipertenzija serga vyresnio amžiaus, turintys viršsvorį, riebiai ir sūriai valgantys, rūkantys asmenys. Ligos priežastys ir rizikos veiksniai Arterinis spaudimas padidėja sutrikus įvairių aktyvių medžiagų pusiausvyrai.
Šių medžiagų poveikyje kraujagyslės susitraukia, laikui bėgant jų sienelės praranda elastingumą, sustandėja, todėl negali tinkamai prisitaikyti prie iš širdies išmetamo kraujo pulsacijos. Riziką susirgti šia liga didina sekantys veiksniai: - vyresnis amžius moterims virš 65m.
Sveika gyvensena Arterinė hipertenzija — simptomas ar liga? Arterinė hipertenzija dažnai nėra laikoma rimta liga, netgi manoma, kad padidėjęs kraujo spaudimas yra neišvengiamas senstant. Taigi nemažai žmonių įsitikinę, kad arterinė hipertenzija vyresniame amžiuje yra normalu. Tačiau toks požiūris į ligą, nenoras jos pastebėti, matyti, pripažinti ir galiausiai gydyti gali sukelti rimtų pasekmių, kurių sunkiausios baigiasi mirtimi. Kas yra arterinė hipertenzija — savarankiška liga ar kitų ligų simptomas?
Kaip jau minėta, hipertenzijos priežastys gali būti kelios. Pirmiausia — genetinės. Jeigu šia liga sirgo tėvai, vaikams taip pat yra padidėjusi rizika susirgti hipertenzija. Kiti svarbūs ir didelės įtakos susirgimui turintys dalykai yra rūkymas, alkoholis, antsvoris, nutukimas, per didelis druskos kiekis, netaisyklinga mityba. Taip pat turi reikšmės ir didelis gyvenimo tempas, per ilga darbo dienos trukmė, daug streso.
Pavyzdžiui, verslininkai dabar dirba po 12—14 valandų, patiria didelius emocinius krūvius, įtampą, apskritai — vadovaujantį darbą dirbantys, veiklūs ir energingi žmonės priklauso didelės rizikos grupei.
Arterinė hipertenzija (Padidėjęs kraujo spaudimas)
Ligos simptomai ir požymiai Dažniausiai arterine hipertenzija sergantys žmonės jaučiasi visiškai sveiki, todėl liga paprastai diagnozuojama atsitiktinai, pamatavus kraujo spaudimą.
Kai kuriems gali pasireikšti galvos skausmas hipertenzija yra ligos simptomas pakaušio ir sprando srityjesvaigimas, spengimas ausyse, skausmas širdies plote, širdies plakimas, kraujavimas iš nosies. Pradžioje arterinė hipertenzija jokiais simptomais nepasireiškia. Ligoniai daugelį metų jaučiasi gerai.
Simptomų atsiranda vėliau, prasidėjus komplikacijoms. Gali būti hipertenzinės krizės, kai dėl staiga padidėjusio kraujo spaudimo sutrinka kraujotaka gyvybiškai svarbiuose organuose — smegenyse, širdyje, inkstuose. Jos metu žmogų gali varginti galvos, krūtinės, pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas, praeinantys rankų, kojų paralyžiai, sąmonės sutrikimai, regėjimo pablogėjimas ir kiti simptomai.
Aukštas kraujo spaudimas. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas
Gydytojas ligą diagnozuoja nustatęs padidintą kraujo spaudimą kelis kartus skirtingomis dienomis dviejų savaičių bėgyje. Matuojant spaudimą, žmogus neturi būti po hipertenzija yra ligos simptomas krūvio pvz. Spaudimas matuojamas ranką laikant širdies lygyje.
Everyday life Kai pacientui diagnozuojama plaučių arterinė hipertenzija, jis turi išmokti prisitaikyti prie naujos būklės. Reikėtų vengti intensyvaus fizinio aktyvumo, nes plaučiai nebegali organizmo aprūpinti reikiamu deguonies kiekiu. Pasunkėjęs kvėpavimas yra akivaizdus požymis, kad intensyvią veiklą reikia nutraukti. Vis dėlto labai svarbu, kad pacientas lengvai mankštintųsi ir reguliariai vaikščiotų, kad išlaikytų raumenų jėgą bei paskatintų kraujotaką.
Ligos gydymas Kad gydymas būtų veiksmingas, pirmiausia reikia šalinti šią ligą sukeliančius rizikos veiksnius. Svarbu įvertinti paveldimumą. Jeigu jūsų tėvų kraujo spaudimas padidėjęs, tai jūs priklausote rizikos grupei ir reikalinga nuolatinė kraujospūdžio kontrolė.
Reguliuoti kūno svorį yra labai svarbu, nes turintieji antsvorio šešis kartus dažniau serga arterine hipertenzija nei esantys normalaus kūno sudėjimo. Rekomenduojama: Paros maisto davinio energiją sumažinti — kcal, bet suvartoti ne mažiau kaip kcal Mažinti gyvulinių riebalų vartojimą Valgyti daugiau daržovių, vaisių, rupaus malimo grūdinių produktų Didinti fizinį aktyvumą Neleisti svoriui vėl padidėti Didinti fizinį aktyvumą.
Šiuolaikinis žmogus vis mažiau juda ir darbe, ir laisvalaikio metu. Daug laiko praleidžia vairuodamas, sėdėdamas prie kompiuterio ar televizoriaus. Taigi energijos sąnaudos yra labai sumažėjusios.
Hipertenzija dažnai nelaikoma rimta liga, tačiau tai negalavimas, galintis komplikuotis į insultą, širdies infarktą ar kitus susirgimus ir sukeliantis daugiausia mirčių. Didžiausia bėda yra ta, kad tik pusė, dėl minėtų priežasčių mirusių žmonių, žinojo apie savo padidėjusį kraujospūdį. Širdies ligomis serga vis daugiau jaunų lietuvių, tačiau išvados nėra daromos. Lietuvos Respublikos Seime buvo atidaryta Seimo klinika, kurioje norintys galėjo pasimatuoti kraujospūdį. Ščiavinsko nuotr.
Fizinis aktyvumas ypač svarbus kontroliuojant kūno svorį, nes energijos perteklius paverčiamas riebalais ir kaupiamas organizme, o tai skatina vystytis arterinę hipertenziją. Patariama judėti kasdien arba beveik kasdien bent po 30 min. Galima pasirinkti prieinamiausią ir teikiančią malonumo fizinio aktyvumo formą: eiti, plaukti, važiuoti dviračiu, žaisti krepšinį arba tinklinį. Hipertenzija yra ligos simptomas aktyvių žmonių geresnė psichinė savijauta, nuotaika, jie labiau pasitiki savimi.
Tinkamai subalansuoti mitybą. Reikia kontroliuoti riebalų, ypač gyvulinių, vartojimą, nes juose gausu sočiųjų riebalų rūgščių. Juos galima keisti augaliniais aliejais.
- Kaip atšaukti vaistus nuo hipertenzijos
- Naujienos Arterinė hipertenzija: kas tai?
Taip pat reikia rečiau vartoti rafinuoto cukraus, saldžių gėrimų, saldumynų. Gausus druskos vartojimas skatina hipertenzijos atsiradimą. Rekomenduojamas bendras druskos kiekis maiste, įskaitant gaunamą su rūkytais, sūdytais, konservuotais produktais bei hipertenzija yra ligos simptomas, turi būti ne daugiau nei arbatinis šaukštelis 6 g.
Patariama: Rečiau ir mažesniais kiekiais vartoti maisto produktus, kuriuose yra daug druskos Dažniau valgyti maistą, turintį mažai druskos pvz.
Arterinė hipertenzija – simptomas ar liga?
Dienos maisto davinyje turi būti ne mažiau nei 3,5 g kalio. Gausus kalio turinčio maisto — vaisių ir daržovių — valgymas padeda palaikyti mažą kraujospūdį. Kalio gausu bulvėse, bananuose, slyvose, pupelėse, pomidoruose, liesuose pieno produktuose, razinose, apelsinuose ir pomidorų sultyse.
Jei vartojate alkoholį, per dieną išgerkite ne daugiau nei 2 standartinius alkoholio vienetus standartinis vienetas — 10 g gryno alkoholio. Vienas vienetas atitinka stiklinę alaus arba nedidelę hipertenzija yra ligos simptomas vyno.
Kuo daugiau geriama alkoholio, tuo didesnis ir kraujospūdis.
Hipertenzijos simptomai
Metus gerti, kraujo spaudimas mažėja. Tabako 3 hipertenzijos stadijos esantis nikotinas, veikdamas autonominę nervų sistemą, sutraukia periferines kraujagysles, padažnina pulsą ir padidina arterinį kraujo spaudimą.
Metimas rūkyti yra kol kas veiksmingiausias būdas sumažinti sergamumą rūkymo sukeltomis ligomis ir mirštamumą nuo jų.
Metus rūkyti greitai pagerėja savijauta, mažėja rizika susirgti arterine hipertenzija ir kitomis ligomis. Mesti rūkyti verta bet kuriame amžiaus laikotarpiu. Net metus gana vėlyvame amžiuje, pailgėja gyvenimo trukmė.