Hipertenzija sergantis pacientas

Arterinė hipertenzija yra pripažinta pačiu svarbiausiu rizikos veiksniu širdies ir kraujagyslių ligoms išsivystyti [8, 10, 11, 12, 20 ir kt. Tačiau jis rekomenduoja informuoti pacientą apie galimus dažniausius nepageidaujamus šalutinius reiškinius ir sudaryti planą, ką pacientas darys tokiam ištikus. Diagnostika Hipertenzija — turbūt lengviausiai diagnozuojama lėtinė neinfekcinė liga, kadangi kraujospūdžio matavimas diagnozei nustatyti ir jo kontroliavimas medikamentais yra gana paprastas paruoštos išsamios tarptautinės gydymo ir diagnostikos rekomendacijos, vaistai nebrangūs, dažniausiai geriami kartą per dieną ir nereikia klinikinių laboratorinių tyrimų [14, 18 ir kt. Taigi, tai pasaulinio masto problema. O kai kuriose gyventojų populiacijose, šios žinios buvo itin menkos — mažiau kaip 10 proc.

Pirminė hipertenzija yra dažniausias hipertenzijos tipas, kuris nustatomas 95 proc. Dažnai stebimas genetinis polinkis sirgti pirmine hipertenzija, tačiau jos išsivystymui įtakos turi ir aplinkos veiksniai: nutukimas, gausus druskos naudojimas, nejudra, rūkymas, nesaikingas alkoholio naudojimas ir kt.

Pirminės arterinės hipertenzijos paplitimas didėja su amžiumi.

Taigi, nustačius pirminę arterinę hipertenziją, negalime įvardinti vienos konkrečios priežasties, kurią išsprendę, galėtume normalizuoti kraujospūdį. Antrinė hipertenzija sergantis pacientas nustatoma hipertenzija sergantis pacientas, tik 5 proc. Antrinės hipertenzijos atveju gali būti nustatyta konkreti priežastis, kuri lemia aukštą kraujospūdį, pvz. Taip pat žinoma, kad apie 30 proc. Hipertenziją sukelia įvairios priežastys Neišvengiamai turime kalbėti apie pirminės arterinės hipertenzijos rizikos veiksnius — tam tikras medicinines būkles, nesveikus įpročius ir genetinį polinkį.

Deja, kai kurių rizikos veiksnių mes negalime kontroliuoti. Jūrate Barysiene. Kaip tai galima būtų paaiškinti? Sergamumas AH didėja visose šalyse. Higienos instituto duomeni­mis, per — metus sergančiųjų AH ligomis ligos kodai II15 1 tūkst. Skirtumas tarp sergamumo AH Lietuvoje ir išsivysčiusiose Europos šalyse nėra didelis mūsų ne­naudai, tačiau tai nereiškia, kad reikia su tuo susitaikyti.

Manau, kad viena pagrindinių to priežasčių yra prasta pirminė prevencija, kad mūsų žmonės mažai dėmesio skiria savo gyvensenai ir sveikatai. Gydymo įs­taigų duris dažniausiai praveria jau sergantys žmonės ir dažniausiai — sunkūs ligoniai. Vis dar daug Lietuvos gyventojų turi antsvorio ar yra nutukę, nesveikai maitinasi, rūko, piktnaudžiauja alkoholiu, per mažai juda.

Hipertenzija Lietuvoje serga kas 4 gyventojas, tačiau ją kontroliuoti geba tik nedaugelis

Žodžiu, jiems patogiau nesistengti dėl sveikatos, manyti, kad jų sveikata — kieno nors kito rūpestis. Taigi pirminė prevencija iš pacien­tų pusės yra prasta, o tai skatina ligos plitimą.

Be abejo, įtakos serga­mumo AH augimui turi ir šalies ekonomika, žemas pragyvenimo lygis, įtampa, stresas, kt.

AH rizikos veiksniai yra gerai žinomi. Ar galima išskirti svarbiausius? Kokia vieta gy­dant AH tenka dislipidemijai? Sergantiesiems AH visada įvertinama bendro­ji kardiovaskulinė rizika. Dislipidemija — vienas svarbiausių modifikuojamųjų širdies ir krauja­gyslių ligų rizikos veiksnių.

Arterinė hipertenzija

Todėl gydant AH, privalu koreguoti ir šį rizikos veiksnį. Nuo metų mūsų šalyje veikia Asmenų, priskirtų didelės širdies ir kraujagyslių ligų ri­zikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių programa toliau — Programakurioje dalyvauja 94,8 proc.

Programa padeda įver­tinti rizikos veiksnių paplitimą tarp darbingo amžiaus žmonių Lietuvoje, taikomas prevenci­jos priemones ir jų efektyvumą. Šios Programos duomenimis, kas antras vidutinio amžiaus Lie­tuvos gyventojas Programoje dalyvavo 50—65 metų moterys ir 40—55 metų vyrai serga AH.

Taip pat nustatyta, kad 78 proc. Programos duomenimis, hipertenzija sergantis pacientas nustatyta beveik 90 proc. Taigi mūsų gyventojams dislipidemija yra vienas svar­biausių ir dažniausių rizikos veiksnių. Be abejo, svarbūs ir kiti veiksniai — per mažas fizinis akty­vumas, netinkami mitybos įpročiai, metabolinis sindromas, cukrinis diabetas, rūkymas ir kiti, nes visi jie vienaip ar kitaip yra tarpusavyje susiję.

Apie dislipidemiją kalbama daug, o nuo metų pabaigos patvirtinus naują išplėstą statinų skyrimo indikacijų kompensavimo tvarką, šiai būklei valdyti turime ir naujas galimybes. Po di­džiulio akademiko A. Laucevičiaus ir jo bendra­minčių gydytojų, draugijų darbo buvo praplėstos statinų kompensavimo ribos, pavirtintos naujos kompensavimo indikacijos, sušvelninti ir panai­kinti pasenę apribojimai.

Gaila, kad tiek visuo­menė, tiek dalis medikų vis dar ignoruoja medi­cinos mokslo laimėjimus ir statinų naudos įro­dymus mažinant sergamumą širdies ir kraujagys­lių ligomis.

Medikai retai skiria, o pacientai ne­noriai vartoja statinų, nes labiau tiki draugų, gi­minių, kaimynų, o kartais ir žiniasklaidos sklei­džiama informacija apie šių vaistų neva daromą žalą. Žmonės klaidingai įsitikinę, kad, vartoda­mi statinų, susigadins kepenis, raumenis, inks­tus ir pan. Mat lėtinės neinfekcinės ligos lemia du trečdalius visų mirčių pasaulyje ir net 80 proc. Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis tarp visų lėtinių neinfekcinių ligų, o pati arterinė hipertenzija yra svarbiausias koreguojamas rizikos veiksnys gydant širdies ir kraujagyslių ligas [6, 7, 10 ir kt.

Arterinė hipertenzija kasmet tampa priežastimi 9,4 milijono žmonių mirčių visame pasaulyje. Apytiksliai tiek, kiek hipertenzija sergantis pacientas infekcinės ligos kartu sudėjus [8].

Arterinė hipertenzija yra pripažinta pačiu svarbiausiu rizikos veiksniu širdies ir kraujagyslių ligoms išsivystyti [8, 10, 11, 12, 20 ir kt. Lietuvos gyventojų pagrindinės mirties priežastys per paskutinius 10 metų išliko tos pačios hipertenzija sergantis pacientas — širdies ir kraujagyslių ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys.

Europoje arterinės hipertenzijos paplitimas yra 30—45 proc.

1. Čia arterine hipertenzija serga kas 4 gyventojas.
2. Hipertenzijos akių komplikacijos
3. Arterinė hipertenzija
4. Asd 2 hipertenzijos apžvalgoms
5. Skaičiuojama, kad hipertenzija serga kas trečias suaugęs žmogus ir apie 2 procentus vaikų bei paauglių.
6. Muzika nuo hipertenzijos

Kanadoje vykdant — metų prevencinę programą nustatyta apie 6 mln. Ispanijoje 33 proc.

Šia lėtine liga serga kas 4 lietuvis: išskyrė dažnai daromas klaidas

Jungtinėse Valstijose apytiksliai 40 proc. Taigi, tai pasaulinio masto problema. Lietuvoje arterinės hipertenzijos paplitimas visada buvo didelis. Apie m. Lietuvoje nuo m. Pagal LitHiR programą tirti 40—54 metų vyrai ir 50—64 metų moterys, nesergančios širdies ir kraujagyslių ligomis.

Išanalizuota 23 pacientų grupė, tirta pirminiuose sveikatos priežiūros centruose. Moterys sudarė 59,9 proc.

Kitiems 90—95 proc. Varygin teigimu, nėra tiksliai žinoma, kodėl kraujo spaudimas didėja pirmine arterine hipertenzija sergantiems žmonėms.

Manoma, kad tai vyksta dėl genetinio polinkio ir aplinkos veiksnių, tokių kaip didesnis druskos suvartojimas, nutukimas, rūkymas, sąveikos. Bene pagrindinis arterinę hipertenziją sukeliantis veiksnys — didesnis druskos natrio chlorido suvartojimas. Tuo tarpu kalis mažina arterinės hipertenizijos atsiradimo riziką.

Pavojai, tykantys sergančiųjų arterine hipertenzija

Įrodyta ir kalio suvartojimo reikšmė insulto atsiradimui. Padidinus su maistu suvartojamo kalio kiekį, proporcingai sumažėjo insulto rizika. Panaši atvirkštinė korealiacija taip pat nustatyta tarp kalcio ir magnio suvartojimo ir kraujo spaudimo.

Nutukę ar antsvorio turintys žmonės bei rūkaliai ir alkoholiu piktnaudžiaujantys žmonės dažniau kenčia nuo padidėjusio kraujospūdžio.

Kartais arterinė hipertenzija gali išsivystyti ir dėl vartojamų medikamentų. Kai kurių vaistų, tokių kaip geriamųjų hormoninių kontraceptikų, opiodų, nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, vaistų nuo peršalimo vartojimas gali pasunkinti hipertenzijos eigą. Pigiausias vaistas — sveika gyvensena Pasak gydytojo V.