Veiksniai, turintys įtakos širdies sveikatai,

Ankščiau gydymo tikslas buvo miokardo išemijos sumažinimas, dabar — aterosklerozės progresavimo sulėtinimas. Mitybos reikšme širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto atsiradimui bei prevencijai. Ir nors tų antigenų ar kraujo grupės pakeisti negali tai paveldima, kaip mūsų plaukų, akių spalva ir kiti fiziologiniai ar fiziniai matmenys , tačiau galime atkreipti dėmesį. Aina Adomaitytė. Dėl skaidulinių medžiagų trūkumo maisto racione sutrinka širdies veikla.

Dėl šių ligų mūsų šalyje kasmet įvyksta 56,1 procentas visų mirčių. Lietuvoje, kaip ir daugelyje didelės rizikos šalių, aterosklerozė ir jos sukeliamos kardiovaskulinės sistemos ligos įgavo sunkiai valdomos epidemijos mastą, nežiūrint moderniausių diagnostikos ir gydymo priemonių.

Tačiau įtakos sveikatai turi ir kitas, rečiau linksniuojamas veiksnys — kraujo grupė. Pakalbėkime apie kraujo grupes ir lėtines bei ūmias ligas ar savijautą. Kraujas mūsų organizme atlieka pačias įvairiausias gyvybiškai svarbias funkcijas — perneša deguonį ir anglies dvideginį, maisto medžiagas, hormonus, vitaminus ir kt.

Lietuvos gyventojų mirtingumas nuo koronarinės širdies ligos, insulto — galite atsikratyti hipertenzijos didžiausių Europoje, kardiovaskulinio sergamumo ir mirtingumo rodikliai beveik 2—3 kartus blogesni už Europos Sąjungos vidurkius.

Dažnai miršta darbingo amžiaus, energingi žmonės, daugybė susirgusiųjų lieka invalidais.

Neretai mirtis įvyksta staiga, netikėtai. Koronarinė širdies liga Lietuvoje jaunėja.

Liga prasideda ne nuo skausmų krūtinėje ar širdies infarkto, bet gerokai anksčiau — nuo žalojančio įvairių rizikos veiksnių poveikio vidinei kraujagyslės sienelei — endoteliui. Rizikos veiksnys — tai neigiamas asmeninis ir aplinkos poveikis, paskatinantis aterosklerozės išsivystymą ir sukeliantis širdies ir kraujagyslių ligas.

• Visos teisės saugomos.
• Širdies sveikata per pandemiją suprastėjo. Kaip ją pagerinti? | justneslombardas.lt

Iš viso žinoma per rizikos veiksnių, bet ne visi jie vienodai svarbūs. Kai kuriuos galima valdyti, o kai kurių — ne. Išskiriami trys pagrindiniai rizikos veiksniai: kraujo riebalų arba lipidų perteklius dislipidemijapadidėjęs kraujospūdis hipertenzija ir rūkymas.

Diana Bumelytė

Širdies ir kraujagyslių ligų kilmė daugialypė. Todėl nepakanka nustatyti kurį nors vieną rizikos veiksnį, veiksniai išsiaiškinti visus ir įvertinti juos. Kuo daugiau rizikos veiksnių, tuo didesnė tikimybė susirgti. Nuo rūkymo kraujagyslėse susidaro kraujo krešuliai, labai padidinantys miokardo infarkto grėsmę. Nikotinas turintys įtakos širdies sveikatai širdį dažniau plakti, sukelia kraujagyslių spazmus, didina kraujospūdį.

Rūkančiojo širdis plaka 10—20 dūžių per minutę dažniau, taigi per metus jai tenka 5—10 milijonų dūžių daugiau nei nerūkančio žmogaus širdžiai. Rūkymas pagreitina aterosklerozinių plokštelių susidarymą ant kraujagyslių sienelių.

Kardiologija, širdies ligos

Šios plokštelės kartu su nikotino sukeltu širdies kraujagyslių spazmu gali būti krūtinės anginos, širdies infarkto ar net staigios mirties priežastis.

Rūkantiesiems širdies infarktas dažniau baigiasi mirtimi. Moterims rūkymas paankstina menopauzę veiksniai pagreitina krešulio susidarymą kraujagyslėse, todėl rūkančios moterys dažniau patiria širdies priepuolį už nerūkančias.

• Rinkis teisingai — rinkis sveikatą!
• Šaltymečiu dažnesni širdies veiklos sutrikimai

Nerūkančiųjų, pabuvusių prirūkytoje aplinkoje bent 30 minučių, kraujyje pradeda daugėti anglies monoksido, jiems padidėja kraujospūdis ir padažnėja širdies plakimas.

Aukštas kraujospūdis. Padidėjęs kraujospūdis apsunkina širdies darbą, kenkia kraujagyslėms ir sukelia jų aterosklerozę, todėl smegenų, širdies, inkstų, akių tinklainės kraujagyslės gali plyšti ar užsikimšti ir gerokai sutrumpinti žmogaus gyvenimą.

Pakitęs lipidų riebalų kiekis kraujyje. Visų išvardytų medžiagų turi būti žmogaus kraujyje bei ląstelėse. Sutrinka įvairių organų kraujotaka, susergama krūtinės angina, atsiranda širdies ritmo sutrikimų, gali ištikti širdies infarktas, insultas.

Daugiau informacijos apie širdies ligų diagnostiką ir gydymą

Mažai judantys aktyvia fizine veikla užsiimantys mažiau nei 2—3 kartus per savaitęneužsigrūdinę žmonės 30—50 proc. Dėl per mažo fizinio aktyvumo nutunkama, kraujyje padaugėja riebalų, pakinta gliukozės kiekis, sutrinka kraujospūdžio reguliavimas, o tai skatina aterosklerozės raidą.

Foods That Cause Inflammation In The Body

Aktyvus sportas jaunystėje negelbsti nuo veiksniai ligų vyresniame amžiuje. Apsaugoti gali tik nuolatinis judėjimas.