Patrauklių širdies sveikatos šūkių tinklaraščiai.

Tai todėl šiandien recenzijos yra tokios trumpos, tokios banalios ir taip stebėtinai panašios. Veikiau privalome, atsiverdami savo pašaukimui, savo daimonionui, kažkaip pasiduoti tam, kas kalba aplink mus ir mumyse.

Iš lenkų k. Olga Tokarczuk. Nesu matęs supratingesnės beždžionės kaip šioji. Daugelis jūsų jau žengėte pirmą, o gal kelis žingsnius literatūros keliu ir tikriausiai kur kas įdomesnis nei mano paskaita būtų pokalbis apie tai, kas jus čia atvedė ir kaip jūs patys žiūrite į pastarojo meto patirtį. Smalsu būtų išgirsti, ar creative writing kaip nors padėjo jums sugauti burėmis palankų vėją, ar kaip tik priešingai — karčiai nusivylėte.

Archeologai atskleidė paveldo paslaptis

O visų pirma labai norėčiau išgirsti atsakymą į tą nuolatos panašiais atvejais užduodamą klausimą: ar rašyti galima išmokti taip pat, kaip mokomės jogos pratimų ar vaistas hipertenzija ir širdis kokiu nors instrumentu?

Nes pati niekada nesu tuo tikra. Šiuos žodžius tariu čia, kur yra ir kitų rašytojų; jie kilę iš skirtingų šalių ir rašo labai skirtingas knygas. Vakar iki gilios nakties kalbėjomės apie savo pirmuosius žingsnius.

Nustebino mane tai, kad, nepaisant rasės, kultūros, amžiaus, kiekvienas mūsų gyveno su tokia pačia nuojauta apie rašymą… nuo pat pradžių. Kai iš laiko perspektyvos žvelgiame į savo ar svetimą gyvenimą ir įsižiūrime ganėtinai atidžiai, galime pastebėti, kad kai kurie simptomai pasireiškia praeityje kaip leitmotyvai ir veikia prieštaraudami chaosui ar likimui.

Daugelio biografijose įvairiai viskas klostėsi, buvo jose patrauklių širdies sveikatos šūkių tinklaraščiai literatūra nesusijęs išsilavinimas ir darbas, taip pat santuoka, motinystė arba tėvystė, kelionės ir daug įvairių rūpesčių — o vis dėlto rašymas vėliau ar anksčiau sugrįždavo.

Tarsi viskas jau buvo nulemta seniausiai ir dabar tik ta keista jėga, tas avino užsispyrimas, tas kankinantis patrauklių širdies sveikatos šūkių tinklaraščiai — nesvarbu, kaip pavadinsime — ieškojo tinkamo būdo, palankaus laiko ir atitinkamos vietos, kad pagaliau išsipildytų. Žinau, kad tokia teorija daugeliui nelabai priimtina. Mūsų kultūra mus moko žiūrėti į savo gyvenimą kaip į likiminę grandinę, savotišką sunkiai numanomų įvykių tankmę, per kurią, apsiginklavę tam tikromis savo tikslų vizijomis, braunamės su mažesniu ar didesniu ryžtingumu.

Ne taip jau sunku sulaikyti mus šiame kelyje, o kartais net ir ant visiškai kitų bėgių nustumti ir viską apversti aukštyn kojom.

Pertvarka rūsyje: interjero dizainerė pataria, kaip namuose sukurti pomėgiams skirtą erdvę Rūsys, kuriame kažkada buvo garažas, paskui — biblioteka ir sandėliukas — virto muzikos studija. Interjero dizainerė dalijasi idėjomis, kaip neįprastą namų erdvę paversti funkcionaliu ir stilingu hobių kampeliu.

Tam užtenka smulkių nesusipratimų, sudužusių vilčių, nusivylimų. Judame tame lauke pasikaustę vienokiais ar kitokiais sugebėjimais, talentais ir savo darbštumu, bandydami išminti čia savo takelius, rasti savo vietą ir daryti tai, ko iš tikrųjų norime. Tačiau tik nedaugeliui tai pavyksta.

Kasmet Tarptautinė jaunimo biblioteka vok. Internationale Jugendbibliothekįkurta Jellos Lepman Miunchene, įsigyja apie vaikų ir paauglių knygų iš viso pasaulio leidėjų. Iš šių knygų bibliotekos specialistai išrenka reikšmingiausių knygų, kurios su trumpomis anotacijomis pristatomos kataloge anglų kalba. Knygos išrenkamos atsižvelgiant į temų aktualumą, jų literatūrines ir iliustracijų savybes, novatorišką požiūrį ir dizainą.

Mūsų ambicijų netenkinantis ir interesų neatitinkantis patrauklių širdies sveikatos šūkių tinklaraščiai, kaip tai, kas primesta ir kelia pasibjaurėjimą, darbas, kurį traktuojame kaip baudžiavą, prikemšančią greičiau darbdavių, o ne mūsų pinigines, kurį priverstas esi atlikti tam, kad išgyventum, — tai ir yra šiuolaikinė vergovė.

Gana paplitęs tikėjimas o gal iliuzija? Paprastesnė ir todėl trokštamesnė to kelio atmaina yra tapimas garsenybe. Šiais laikais tai gana nesudėtinga — patrauklių širdies sveikatos šūkių tinklaraščiai sunku žmogui nenustebti, kai sužino, kas šiuolaikinio interneto tuštybės mugėje sugeba surinkti gigantiškus patiktukų skaičius… Daugelis kasdienybės pilkumos išvargintų savęs klausia: kodėl ne aš?

Na ir atsiranda nauji tinklaraščiai, feisbuko paskyros, instagramų profiliai. Ambicingesni pradeda rašyti, svajodami sukurti veikalą, kuris atneš jiems šlovę, o kartu su ja ir pinigų, ir nepriklausomumą.

• Pradžia - Akmenės rajono savivaldybės viešoji biblioteka
• Sveikiausias maistas nuo hipertenzijos
• И, как крайняя ирония, Галактическая Империл, которая надеялась повелевать Вселенной, покинула даже большую часть своего собственного мирка и раскололась на две изолированные культуры Лиза и Диаспара -- оазисы жизни в пустыне, разделившей их столь же эффективно, как межзвездные пропасти.
• Apie daimonioną ir kitas rašymo paskatas - justneslombardas.lt
• Но за этот краткий период она изменилась полностью - изменилась намного больше, чем должна была бы при следовании естественному ходу событий.
• Knygos pradinukams, metų vaikams | justneslombardas.lt
• Šlapimo gydymas nuo hipertenzijos

Paprastai tada paaiškėja, kad rašymui, šalia talento bei sumanumo, dar reikia ir profesijos išmanymo, kitaip anie du niekais nueis. Ir čia tinkama vieta dar vienam klausimui: ar rašyti galima išmokti taip pat, kaip mokomės praktikuoti jogą, svetimos kalbos ar groti kokiu nors instrumentu? Rašytoja Olga Tokarczuk.

Apie daimonioną ir kitas rašymo paskatas

EPA nuotrauka Pradėsiu nuo to, kad neegzistuoja jokie tyrimai, įrodantys, jog talentas rašyti yra kažkas, ką paveldime genetiškai, arba tai auklėjimo tam tikromis sąlygomis rezultatas. Jeigu taip būtų, tai kurie sportu išgydė hipertenziją vaikai — priklausomai nuo genų ir aplinkos, kurioje augo, — turėtų didžiausius šansus padaryti rašytojišką karjerą, o creative writing kursai būtų įvesti darželiuose ir taip būtų užauginami ištisi plunksnos žmonių būriai.

Bet taip nėra. Be jokios abejonės, laki vaizduotė ir kalbiniai sugebėjimai rašytojo profesijoje labai praverčia ar netgi yra būtini; palankus veiksnys yra ir tam tikra literatūrinė gimtųjų namų kultūra. Vis dėlto iš tikrųjų ne tai sukuria rašytoją. O tada — kas? Rašytoja, kurios knygos puikuojasi matomiausioje išeminė hipertenzija su vietoje, kuri retkarčiais pasirodo televizijos ekrane ir knygų mugėse, recenzijas apie kurios kūrybą rašo skaitomiausi dienraščiai ir gliancinė spauda, tai kažkas, kam pasisekė, lygiai taip pat, kaip pasisekė dainininkui, jogos mokyklos įkūrėjui, naujo makiažo autorei ir taip toliau.

Dažnai laisvu nuo … laiku. Čia derėtų paklausti: ką veikia šiuolaikinis patrauklių širdies sveikatos šūkių tinklaraščiai ar rašytoja? Kas donoras ir hipertenzija jų gyvenimus?

Šiuolaikinis rašytojas keičiasi su žmonėmis milžinišku informacijos kiekiu — ir ne tik tariamai klasikiniu būdu, t.

Toks yra šiuolaikinis pasaulis ir taip atrodo prisitaikymo prie jo formos — vis dar galioja senos Darwino taisyklės. Kadangi leidome paversti šį pasaulį nepaliaujančiai veikiančia rinka, kur perkama ir parduodama, triukšmingu turgumi, tai ką gi — tapome preke.

Ten, kur saulė šviečia

Ir kalbame ne apie patrauklių širdies sveikatos šūkių tinklaraščiai suvokimą, kad prekė yra tai, ką sukuriame. Pats rašytojo asmuo tampa ženklu.

2. Lazeris nuo hipertenzijos
3. Naujausios kartos nuo hipertenzijos

Masłowska, Twardochas, Pilchas, Bator, Stasiukas — tai tarsi logo. Tokarczuk taip pat. Prekėmis tampa ir klasikai: Schulzas, Witkacis ar Lemas ant marškinėlių jau nieko nešokiruoja — pati nešioju tokias drapanas; tačiau labai gerai atsimenu, koks šokas ištiko mane Prahoje praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje, kai pamačiau ant puodelių Kafkos veidą.

Knygos 6-8 metų vaikams

Žinia — pripratimas yra antras prigimimas; bet anuomet jis formavosi daug lėčiau. Šiandien, pasauliui neįtikėtinai greitėjant, pripratimai žaibiškai įsitvirtina.

• Naujienos - Raseinių biblioteka
• Kraujo donorystė širdies sveikata
• Она и без того была достаточно невероятна для их ушей и никаких украшательств не требовала.
• Archeologai atskleidė paveldo paslaptis | justneslombardas.lt
• И все же он видел достаточно.
• Naujienos ir pranešimai spaudai | IKEA LIETUVA
• Takzdorovo.ru hipertenzija

Apskritai žmogus tapo preke kaip asmenybė — ši kažkada buvusi greičiau abstrakti sąvoka šiandien įgavo išmatuojamą vertę. Prekių žinovai pajėgūs įvertinti asmens vertę medijose. Jau neužtenka, kad rašytojas gerai rašytų, jis dar privalo būti Fainas, Kietas, Ypatingas, Kontroversinis, Kultinis — turi būti kažkoks. Čia grįžtu prie minėto vakarykščio rašytojų susitikimo.

Mums besišnekučiuojant iki išnaktų, spontaniškai pasidalijome į du frontus, vyresniųjų ir jaunesniųjų. Teisingai numanote, kad atsidūriau tame pirmajame — kartu su kolega bandėme ginti pasaulio, kuris, regis, nesugrįžtamai tolsta nuo mūsų, taisykles ir apskritai formą.

Anuomet, kai pradėjome kurti — aiškinome mudu — visas rašymo procesas, knygų leidyba ir jos sklaida rinkoje truko neįsivaizduojamai ilgai. Kad ir dėl popieriuje ranka taisomos korektūros, antros, trečios, ar ilgo darbo su redaktoriumi.

Beje, dar vis buvo redaktorius — galingas, valdingas asmuo, kažkas, kas, būdamas pilku literatūros kardinolu, stovėjo už sakinių, už sąvokų, lyg apsėstas krėtė jas, ieškodamas mums, autoriams, dažnai nepastebimų tikrų jų reikšmių, aliuzijų ir kontekstų.

Buvo ir vidiniai savo darbą išmanantys recenzentai, ir, plius prie to, nepriklausomi, nerašantys jokiam laikraščiui, kurie su jiems būdingu objektyvumu pervažiuodavo per tekstą kaip volai ir išspausdavo iš jo esmę, o kartais nurodydavo tos esmės trūkumą. Knygai pasirodžius, ilgai būdavo laukiama recenzijų iš išorės, tų — iš pasaulio, ir mėnesius, o gal ir metus užtrukdavo, kol knyga surasdavo savo vietą, užsitikrindavo tam tikrą poziciją ir pasiekdavo visuotinę sąmonę.

Nebūdavo jokių kalbų apie autorinius pristatymus, nebent juokaujant. Nebūdavo prašoma trumpų reklaminių anotacijų. Nebuvo priimta siuntinėti savo knygų, nebent tik sulaukus kieno nors prašymo, dar įdedant gražų laišką.

Šiandien karaliauja visai kitokia filosofija — savo reikalus imame į savo rankas, deja, ne visada įpratusias prie darbo ir patrauklių širdies sveikatos šūkių tinklaraščiai įgudusias, bet užtai lengvai susigniaužiančias į kumščius. Šis šūkis, kaip ir kiti, pamokantys, kad reikia pačiam tampyti savo gyvenimo virveles, pasikloti taip, kad gerai išmiegotum, būti savo likimo kalviu ir panašūs, tapo vos ne kategoriniu imperatyvu — nors daugelį įstūmė į neviltį.

Sveiki atvykę! Välkommen

Nes jeigu tau nepavyko, tai pati esi kalta. Buvai per mažai ryžtinga, nepakankamai talentinga, pernelyg tingi… Jauni rašytojai ir rašytojos visa tai labai gerai suvokia. Paradoksas, bet šiuo atveju nedaug trūksta iki to, kad, užuot buvęs savo likimo valdytoju, taptum jo auka.

Literatūros istorijoje išryškėja tokia taisyklė, kad kiekvieno laikotarpio rašytojai ilgisi kokio nors aukso amžiaus, idealių laikų, kai literatūra buvo šis tas daugiau negu jų laikais, net jeigu ir sunku nusakyti, kas. Kochanowskis ilgėjosi Horacijaus ir Vergilijaus epochos, romantikai — didvyriškų viduramžių, o dar giliau pažvelgus, legendinių tautinių bendruomenių užuomazgų kurias patys savo veikaluose išgalvodavo.

Mano kartai vis dar gyvas rašytojo modernisto mitas — išrinktojo menininko, kurio net gėrimas patrauklių širdies sveikatos šūkių tinklaraščiai sąmonės netekimo atrodė ypatingas; vienas iš šio mito elementų yra tikėjimas, kad po rašytojo mirties atsiras koks nors Maxas Brodas ir, perkratęs jo stalčius, ras juose užmirštą veikalą, paversiantį rašytoją nemirtingu. Jaunimas jau nepritaria tokiai iliuzijai. Jie nelinkę atidėti pripažinimo į kada nors, tuo labiau galvoti apie pomirtinę šlovę.

Jie kvėpuoja vyresniems į nugarą trokšdami pergalių, stipendijų, autorinių sutarčių, jie išaugę laikais, kuriuose karaliauja milžiniškas, velniškai galingas ČIA ir DABAR, kai viskas atrodo įmanoma ir trokšti verta, o perspektyvos — neribotos. Šioji no limits karta dažnai mato save kaip visagalę.

Štai nuo čia prasideda tėvynė Ir nesibaigia posūkiu už upės Stanislovas Aukselis Kaip simboliškai skamba šis posmas parašytas amžinybėn išėjusio, šviesaus žmogaus, mokytojo, poeto, ventiškio Stanislovo Aukselio. Kiek gražių gyvenimų išsupo ir nesibaigia už Ventos upės posūkio? Kiek laiko nutekėjo, o mūsų mylima Venta vis čia pat, Ventos upės pašonėje, su mokykla ant upės kranto, su pušynu, pastatais, kuriuos kažkada vadinote namais.

Labai prašom. Tiap liap, ir rinkinukas jau yra.

2020-ųjų Metų knygos

Filmo scenarijus? Voilà, kokios problemos. Tegul bus ir romanas. Mielai patrauklių širdies sveikatos šūkių tinklaraščiai ir televizijos laidas, ir šoks populiariame šou. Kiekvieną rytą gali komentuoti politinius įvykius, vakarais groti ir dainuoti roko grupėje, o kartą per metus įkopti į vieną iš aukščiausių viršukalnių. No limits. Šie jauni žmonės retkarčiais man atsiunčia savo tekstų drauge su sklaidos planais, kuriuose pažymi reklamos detales, tarp kurių ir įžymybių bei visuomenės veikėjų įdarbinimas.

Numato akcijas feisbuke, interviu populiariausiuose žurnaluose ir gliancinėje spaudoje. Jie neatmeta dalyvavimo mados sesijose ir nuotraukų, kuriose bus išsirengę iki… Jeigu susidaro įspūdis, kad kalbu su ironija ir sarkazmu, klystate. Mane apima liūdesys. Labai jus užjaučiu, jaunieji rašytojai.

Patekote į pasaulį, kuriame skaitys gal dar dvi, trys kartos, o iš tikrųjų tik vienaženklis jos procentas — paskui literatūrai, kokią pažįstame, ateis galas; tai produktų ir prekių pasaulis, nieko daugiau jame nėra, pasaulis, kuriame knyga tapo tokia pat preke kaip blokeliai ar kojinaitės.

Gamintojas išgalvoja ką nors naujo, patrauklaus ir stengiasi parduoti vartotojams. Tam tikslui jis samdo reklamos specialistus ir vykdytojus, jiems moka už kiekvieną realizavimo etapą, o produktą apkrauna atitinkama marža. Patrauklių širdies sveikatos šūkių tinklaraščiai tas pagamintas produktas, su patrauklia anotacija, viršeliais ir informacija apie nuolaidas, patenka patrauklių širdies sveikatos šūkių tinklaraščiai rinkoje esamus pardavimo tinklus.

Dabar prasideda pats intensyviausias momentas — vyksta pardavimas, kurį stengiamasi kuo labiau suaktyvinti. Kaip tik tada labai mielai išnaudojamas autorius — kuris šiuo atveju užima, sakykime, tarsi tokio sumanymo iniciatoriaus, dizainerio poziciją — prašant jį, kad suprantamai paaiškintų, ką rašydamas turėjo omenyje, ir apie ką apskritai jo knyga.

Samdyti kritikai pervirškina jo žodžius arba tiesiogiai panaudoja tai, ką jiems parengė leidėjas, ir kurpia apie knygą paprastus, aiškius, bet kiek įmanoma labiau intriguojančius tekstus. Kartais kai ką priduria nuo savęs, bet beveik visada jų sumanumą apriboja konkretus spaudos ženklų skaičius — teksto apimtis. Tai todėl šiandien recenzijos yra tokios trumpos, tokios banalios ir taip stebėtinai panašios.

Kai visi pasisotina nauja preke, pinigai suskaičiuojami ir pasidalijami tarp visų suinteresuotųjų, produktas-knyga išimamas iš knygynų lentynų, o neparduoti likučiai dažnai keliauja į perdirbimą, kad būtų padaryta vietos kitiems panašiems produktams.

Visame tame slypi tam tikra prievartos atmaina. Arba kitaip: tai tas pats, kaip įsodinti ką nors į amerikietiškų kalnelių traukinuką — vieniems tai bus vitaminai nuo hipertenzijos ir diabeto pramoga, o kiti ims vemti.

Mane labai nuliūdino, kai buvo nuožmiai užsipulta jauna lenkų autorė, kuri pasiskundė gavusi grašius už savo išleistą knygą. Pasaulyje, kuriame visi skundžiasi, kad per mažai uždirba, tie pamazgų kibirai, išlieti kaip tik ant jos, turėtų priversti rimtai susimąstyti.

Jeigu dėl to paties feisbuke būtų pasiskundęs tarnautojas, mokytoja, jaunas gydytojas ar čia jau minėtos lentpjūvės savininkas, tai visi būtų supratingai palingavę galvas. Sunkūs laikai. Turi teisę.