Liga viskas, ko širdis žino, reikia asmeninio
Tokiomis akimirkomis ypač svarbu save atiduoti Kristui, nes tik per Jį galima žengti į Prisikėlimą. Bet grįžkim prie esamų ir tariamų širdies žaizdų, per daug dėmesio niekalams. Sukausi kaip voverė rate.
Širdies nepakankamumas gali išsivystyti sergant bet kuria širdies liga, dažniausiai taip atsitinka dėl kelių ligų — padidėjusio arterinio kraujospūdžio ir širdies išemijos, kai širdies arterijos pradeda sklerotizuotis ir užsikemša.
Dažniausi žudikai – širdies ligos ir vėžys. O gal demencija?
Kilus įtarimui, kad savijauta yra kitokia nei anksčiau, negalima atidėlioti vizito pas gydytoją. Širdies nepakankamumas gali sukelti įvairių komplikacijų: širdies ritmo sutrikimus, kurie laikomi dažniausia mirties priežastimi, plaučių, smegenų, kepenų, inkstų nepakankamumą.
Pavojus susirgti širdies nepakankamumu didėja ir dėl diabeto, inkstų funkcijos sutrikimo, podagros, įvairių infekcijų, mažakraujystės, plaučių ligos, piktnaudžiavimo alkoholiu. Profesorė J. Čelutkienė priminė, kad norint išvengti širdies nepakankamumo būtina žinoti savo kraujospūdį.
Aldona Kerpytė. Apie sunkią ligą, išklausytas maldas ir viltį
Jei jis yra padidėjęs, reikia reguliariai vartoti paskirtus vaistus, taip pat reikia vengti druskos, neužmiršti fizinio aktyvumo. Normalus svoris, normalus kraujospūdis ir normalus cholesterolis padeda apsaugoti širdį.
Ligonio nerimas gali didėti ir dėl artimųjų elgesio Skausmas širdies plote neretai suvokiamas kaip mirtinos ligos požymis. Ypač dažnai nerimas kankina, kai sutrinka širdis. Todėl žmogus, kuriam nustatytas širdies nepakankamumas, gali liguistai tyrinėti bet kokius savo pojūčius.
Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentė, Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos ko širdis žino vadovė Ramunė Mazaliauskienė pasakojo, kad žmonės, kuriems nustatomas širdies nepakankamumas, išgyvena prieštaringus jausmus.
- Dauguma jų, deja, palieka š Anesteziologų-reanimatologų draugijos konferencija m.
- Knygos apie kardiologinę hipertenziją
- Aldona Kerpytė. Apie sunkią ligą, išklausytas maldas ir viltį - justneslombardas.lt
- Kada vartoti kūdikio aspiriną širdies sveikatai
- Padidėjusi širdis. Kokios priežastys?
- Tradicinė medicina gydant hipertenziją
- Ar galima pasveikti nuo hipertenzijos
Tai svarbi priežastis, kodėl nedžiugina anksčiau malonumą ir prasmę teikusi veikla, o tai dar labiau didina neigiamų emocijų intensyvumą.
Tačiau tokie jausmai yra normali reakcija nenormaliomis aplinkybėmis. Žmogus praranda ryšį su specialistu, su šeimos gydytoju — tai asmenys, su kuriais siejama sveikata.
Tai didina nerimą. Nerimo daug ir viešojoje erdvėje.
Nerimas auga toliau. Joje telpa siela, meilės jausmas, baimė ir dar daug visko. Širdis nėra tik fizinei egzistencijai būtinas organas. Širdyje žmogus talpina didelę dalį savęs. Ir staiga jo krūtinėje atsiranda dalis kito žmogaus.
Jaunai moteriai verslo idėją padiktavo širdis
Tai sudėtingas išgyvenimas, kurį taip pat lydi baimė dėl gyvybės ir sveikatos. Neabejoju, kad reguliarūs pokalbiai su psichologais ar psichoterapeutais tiek prieš operaciją, tiek po jos yra būtinybė, padedanti išsaugoti psichikos sveikatą.
Viskas kaupėsi ir prisikaupė taip, kad virsta per kraštus. Kodėl visa tai rašau?
Nes noriu išsilaisvinti. Aš pati, arba gyvenimo aplinkybės, arba jos kartu su manimi priešaky, išdresavo mane viešai akcentuoti tik tai, kas džiugina, kas pavyko, kas pasisekė. Gražios atostogų nuotraukos, dailiai nugrimuotas veidas, vaiko juokas, sėkmingi darbai, skanūs patiekalai socialiniuose tinkluose O juk yra ir kita pusė, nes gyvenimas kupinas visko. Mus labai kamuoja baimė būti per mažai sėkmingam, per mažai gražiam, per mažai sveikam.
Padidėjusi širdis. Kokios priežastys?
Šią baimę patys skiepijam vienas kitam, ir patys nuo jos po to kenčiam. Dėl to polinkio demonstruoti tik savo sėkmę, turbūt daug kas ir šiandien galvoja, kad aš — tik jauna moteriškaitė, nerūpestingai besidžiaugianti gyvenimu. Nes aš juk niekam niekada nesiskundžiu ir neverkiu, nei soc.
Iš tikro, tai eikit jūs šikt, kurie taip galvoja bei pagaliau apsidairykit po savo kiemą. Artimiausi žino, kiek kiekvieną mielą dieną mano galvoje nerimo dėl kitų ir, aišku, savo gerovės. Daug kas nežino, kiek man reikia vargti, kad kas mėnesį mano įmonė turėtų iš ko mokėti atlygius, valstybei — mokesčius.
Jūs nežinot, kiek aš sudoroju savo nervų, kad nei vienam apmokėjimas nevėluotų, kad viskas vyktų sklandžiai, tvarkingai. O tada dar kartas nuo karto nutinka taip, kad nugirsti, kokią besmegenę iškamšą už nugaros tave vadinant žodžiais, kurie taikliausiai apibūdina ne ką kitą, o ją pačią.
Bet gal visgi jūs ten, užnugary, geriau toliau rūpinkitės savo lūpų injekcijomis ar drabužėliais, kitiems galvelėse tiesiog trūksta apsukų. Bet grįžkim prie esamų ir tariamų širdies žaizdų, per daug dėmesio niekalams.
Aš perdegiau ir nebesigėdiju to pripažinti, nes išties stiprus žmogus yra tas, kuris drąsiai apnuogina savo silpnybes, nesėkmes, klaidas, o ne paniškai jas maskuoja ir sudužusį savo pasaulį vis aplipdo gražiu, bet itin trapiu fasadu.
Įtrūko mano sienos, bet būklė ne avarinė. Tačiau šiandien aš labai labai noriu pailsėti.
Ir nebesigėdyti, kad ne viskas sekasi ir man. Nuo rytojaus aš — išsiskyrusi moteris, ir tai, ko ko širdis žino, dar viena etiketė, kurios svoriui atlaikyti reikės irgi nemažai jėgų. Jie tiesiog bailiai, mirštantys kas kartą, kai pabūgsta, išsigąsta, pameta kontrolę. Šalyje daugiau nei 50 proc. Liūdna, bet Lietuva gerokai lenkia pasaulinį vidurkį, kuris siekia apie 31 proc.
Tenka pripažinti ir tai, kad nors lietuviai vyrai linkę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis net dešimčia metų anksčiau nei moterys, tačiau dailioji lytis šiomis ligomis serga dažniau.
Štai remiantis ųjų metų duomenimis net 65 proc. Apibendrindama tokius duomenis, liga viskas Ž. Petrulionienė teigė, jog didžiausia problema yra tai, kad Lietuvoje paplitę kone visi širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai. Šalyje daugybė žmonių turi padėjusį kraujospūdį ar didesnį cholesterolio kiekį kraujyje, rūko, mažai sportuoja bei kenčia nuo antsvorio.
Būtina paminėti, kad Lietuvoje pirminė prevencija taip pat nėra populiari. Kaip sumažinti riziką?
Ką daryti, kai pavargsta svarbiausias žmogaus varikliukas – širdis?
Ekspertų teigimu, išvengti arba bent jau sumažinti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis tikrai įmanoma. Anot profesorės Ž. Petrulionienės, įrodyta, jog pirminė prevencija, kuomet žmogus dar jaučiasi sveikas, yra pati efektyviausia.
Vis dėlto apie tokią Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos VLK jau beveik 10 metų finansuojamą iniciatyvą žino palyginti nedaug žmonių. Toks pacientų amžius laikomas kritiniu. Šio amžiaus sulaukusiems žmonėms tiesiog būtina imtis prevencinių priemonių.