Nuo hipertenzijos lorista, Vaistų vartojimo nuo arterinės hipertenzijos ypatumai - VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė
Nimesilas nuo hipertenzijos Užkarpatijos hipertenzija Kartaus pelyno hipertenzija Tyrimo metu paaiškėjo, kad apie 60 proc. Plėvele dengtoje tabletėje yra 50 mg losartano kalio.
Farmakoterapinė grupė — angiotenzino II antagonistai ir diuretikai, ATC kodas — C09DA01 Losartanas ir hidrochlorotiazidas Nuo hipertenzijos lorista, kad veikliųjų Lorista H medžiagų kraujospūdį mažinantis poveikis yra adityvus, todėl preparatas kraujospūdį mažina labiau, negu atskirai vartojama kiekviena veiklioji medžiaga.
Manoma, kad taip preparatas veikia todėl, abiejų jo medžiagų poveikis papildo vienas kitą. Be to, dėl diurezinio hidrochlorotiazido veikimo padidėja plazmos renino aktyvumas, aldosterono sekrecija, sumažėja kalio koncentracija serume bei padidėja angiotenzino II kiekis.
Losartanas blokuoja visą fiziologiškai reikšmingą angiotenzino II sukeliamą poveikį, o slopindamas aldosterono sekreciją, gali mažinti diuretikų sukeliamą kalio išsiskyrimą su šlapimu.
Įrodyta, kad losartanas silpnai ir laikinai didina šlapimo rūgšties išsiskyrimą. Žinoma, kad hidrochlorotiazidas saikingai didina šlapimo rūgšties koncentraciją. Losartano ir hidrochlorotiazido derinys silpnina diuretiko sukeliamą hiperurikemiją. Antihipertenzinis Lorista H poveikis trunka 24 valandas. Klinikinių tyrimų metu vaistinio preparato nuolat vartojant mažiausiai vienerius metus, antihipertenzinis jo poveikis išliko.
Reikšmingai mažindamas kraujospūdį, klinikai reikšmingai širdies susitraukimų dažnio Lorista H neveikia. Klinikinių tyrimų metu 12 savaičių vartojus 50 mg losartano ir 12,5 mg hidrochlorotiazido, mažiausias intervalo tarp dozių vartojimo pabaigoje diastolinis kraujospūdis sėdint buvo vidutiniškai iki 13,2 mmHg mažesnis.
Padidėjusio kraujospūdžio priežastys ir pasekmės. Ką daryti? - mul.lt
Stiprus vazokonstriktorius angiotenzinas II yra svarbiausias aktyvus renino ir angiotenzino sistemos hormonas ir svarbus hipertenzijos patofiziologiją lemiantis nuo hipertenzijos lorista. Angiotenzinas II prisijungia prie AT1 receptorių, kurių yra daugelyje audinių pvz.
Pakuotės turinys ir kita informacija Kas yra Lorista ir kam jis vartojamas Losartanas Lorista priklauso kraujospūdį mažinančių vaistų, žinomų angiotenzino II receptorių antagonistų pavadinimu, grupei. Angiotenzinas II yra organizme gaminama medžiaga, kuri prisijungia prie kraujagyslėse esančių receptorių ir jas susiaurina. Losartan Actavis Tai sukelia kraujospūdžio padidėjimą. Losartanas neleidžia angiotenzinui II prisijungti prie šių receptorių, todėl sukelia kraujagyslių atsipalaidavimą, dėl kurio mažinamas kraujospūdis. Losartanas lėtina inkstų funkcijos silpnėjimą pacientams, kuriems yra didelio kraujospūdžio liga ir II tipo cukrinis diabetas.
Be to, angiotenzinas II stimuliuoja lygiųjų raumenų ląstelių proliferaciją. Losartanas selektyviai blokuoja AT1 receptorius. Tiek losartanas, tiek jo farmakologiškai aktyvus karboksirūgšties metabolitas E in vitro ir nuo hipertenzijos be kosulio vivo blokuoja visą fiziologiškai reikšmingą angiotenzino II poveikį, nesvarbu, koks jo sintezės būdas ir šaltinis.
Losartanas nedaro agonistinio poveikio ir neblokuoja kitų kardiovaskulinės sistemos reguliacijai svarbių hormonų receptorių ar jonų kanalų. Dėl to nuo hipertenzijos lorista bradikinino sukeliamas nepageidaujamas poveikis. Kai vartojama losartano, kraujo plazmoje padidėja renino aktyvumas, nes nefunkcionuoja neigiamas grįžtamasis ryšys tarp angiotenzino II koncentracijos ir renino sekrecijos.
Padidėjus renino aktyvumui kraujo plazmoje, padidėja angiotenzino II koncentracija plazmoje. Nepaisant jos padidėjimo, antihipertenzinis aktyvumas bei aldosterono koncentracijos mažinimas išlieka, vadinasi, angiotenzino II receptorių blokada yra veiksminga.
Nutraukus losartano vartojimą kraujo plazmoje renino aktyvumas ir angiotenzino II kiekis per tris paras sumažėja iki pradinių reikšmių. Tiek losartano, tiek svarbiausio aktyvaus jo metabolito afinitetas AT1 receptoriams yra daug didesnis nei AT2 receptoriams. Aktyvaus metabolito poveikis yra 10 - 40 kartų stipresnis nei losartano, vertinant atititinkamu svorio santykiu.
Tyrimo, suplanuoto įvertinti nuo hipertenzijos lorista palyginti kosulio dažnį tarp losartanu gydytų ir AKF inhibitoriais gydytų pacientų, metu nustatyta, kad kosulio pasireiškimo dažnis losartano arba hidrochlorotiazido vartojusiems pacientams buvo panašus bei reikšmingai mažesnis, negu pacientams, gydytiems AKF inhibitoriais. Hipertenzija, susijusia su proteinurija sergantiems pacientams, kuriems nėra cukrinio diabeto, losartanas reikšmingai sumažino proteinuriją, albumino ir IgG ekskreciją.
Losartanas palaiko glomerulinės filtracijos greitį bei mažina filtracijos frakciją. Losartanas autonominių refleksų neveikia ir nepasižymi ilgalaikiu poveikiu kraujo plazmos norepinefrinui. Pacientams, kuriems yra kairiojo skilvelio nepakankamumas, 25 mg ir 50 mg losartano dozės sukėlė teigiamus hemodinamikos ir neurohormoninius efektus, pasireiškiančius padidėjusiu širdies indeksu bei sumažėjusiais plaučių kapiliarų slėgiu, bendruoju periferiniu pasipriešinimu, viduriniu arteriniu kraujospūdžiu bei širdies susitraukimų dažnumu, taip pat cirkuliuojančio aldosterono ir norepinefrino koncentracija.
- N28 Nuo spalio 1 dienos turėtų įsigalioti nauja pacientų, sergančių padidėjusiu kraujospūdžiu, tvarka.
- Kaip apskaičiuoti svorį su hipertenzija
Šiems širdies nepakankamumu sirgusiems pacientams hipotenzija priklausė nuo dozės. Hipertenzijos tyrimai Kontroliuojamų klinikinių tyrimų metu pacientams, sergantiems lengva ar vidutinio sunkumo pirmine hipertenzija, kartą per parą geriama losartano dozė statistiškai reikšmingai sumažino sistolinį ir diastolinį kraujospūdį. Kraujospūdžio matavimo, praėjus 24 val.
Natūralus kraujospūdžio svyravimas paros metu išliko. Losartano vartojimą nutraukus, hipertenzija sergantiems pacientams kraujospūdis staiga nepadidėjo.
Nors losartanas ženkliai sumažina kraujospūdį, bet kliniškai reikšmingai neveikia širdies susitraukimų dažnio. Losartanas vienodai veiksmingas vyrams ir moterims, jaunesniems kaip 65 metų ir vyresniems pacientams, sergantiems hipertenzija.
LIFE tyrimas Losartano poveikio hipertenzijos vertinamąjai baigčiai mažinti tyrimas [The Losartan Intervention For Endpoint reduction in hypertension Nuo hipertenzijos lorista ] buvo atsitiktinių imčių, trigubai koduotas, aktyviu vaistiniu preparatu kontroliuojamas nuo hipertenzijos lorista, kuriame dalyvavo hipertenzija sergantys 55 - 80 metų pacientai, kuriems EKG tyrimu buvo nustatyta kairiojo skilvelio hipertrofija. Tiriamieji atsitiktinių imčių būdu buvo atrinkti vartoti 50 mg losartano arba 50 mg atenololio kartą per parą.
Lorista vaistas nuo hipertenzijos
Jei kraujospūdis reikiamai nemažėjo t. Kad kraujospūdis mažėtų tiek, kiek reikia, prireikus buvo skiriama papildomai vartoti kitokių antihipertenzinių vaistinių preparatų, išskyrus AKF inhibitorius, angiotenzino II receptorių blokatorius ir beta adrenoblokatorius. Pacientai stebėti vidutiniškai 4,8 metus. Pagrindinė vertinamoji baigtis buvo kombinuotoji, t.
Abiejų grupių tiriamiesiems kraujospūdis mažėjo reikšmingai ir panašiai. Tai daugiausiai priklausė nuo insulto dažnio sumažėjimo. Kardiovaskulinės mirties ir miokardo infarkto dažnis abiejų grupių pacientams reikšmingai nesiskyrė.
ONTARGET tyrime dalyvavo nuo hipertenzijos lorista, kurių anamnezėje buvo širdies ir kraujagyslių ar smegenų kraujagyslių liga arba 2 tipo cukrinis diabetas ir susijusi akivaizdi organų-taikinių pažaida. Šie tyrimai neparodė nuo hipertenzijos lorista teigiamo poveikio inkstų ir arba širdies ir kraujagyslių ligų baigtims ir mirštamumui, bet, palyginti su monoterapija, buvo pastebėta didesnė hiperkalemijos, ūminio inkstų pažeidimo ir arba hipotenzijos rizika.
Atsižvelgiant į panašias farmakodinamines savybes, šie rezultatai taip pat galioja kitiems AKF inhibitoriams ir angiotenzino II receptorių blokatoriams. Todėl pacientams, sergantiems diabetine nefropatija, negalima kartu vartoti AKF inhibitorių ir angiotenzino II receptorių blokatorių. Tyrimas buvo nutrauktas pirma laiko, nes padidėjo nepageidaujamų baigčių rizika.
Mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų ir insulto atvejų skaičius aliskireno grupėje buvo didesnis nei placebo grupėje, o nepageidaujami reiškiniai ir sunkūs nepageidaujami reiškiniai hiperkalemija, hipotenzija ir inkstų pažinimo sutrikimas esant hipertenzijai sutrikimai aliskireno grupėje taip pat pasireiškė dažniau nei placebo grupėje.
Hidrochlorotiazidas Hidrochlorotiazidas yra tiazidinis diuretikas. Kokiu būdu jis mažina kraujospūdį, galutinai neištirta. Tiazidai veikia inkstų nuo hipertenzijos lorista elektrolitų reabsorbciją, tiesiogiai didindami maždaug vienodu kiekiu natrio ir chlorido išsiskyrimą iš organizmo.
- Su hipertenzija, vanduo galvoje
- Kaip pakeisti vaistus nuo hipertenzijos
- Lorista H | Vartojimas, šalutinis poveikis | justneslombardas.lt
Dėl diurezinio hidrochlorotiazido poveikio sumažėja kraujo plazmos tūris, padidėja renino aktyvumas plazmoje ir aldosterono sekrecija, vadinasi, ir kalio bei bikarbonato išsiskyrimas iš organizmo. Dėl to nuo hipertenzijos lorista koncentracija kraujo serume sumažėja. Renino ir aldosterono ryšį reguliuoja angiotenzinas II, todėl vartojant angiotenzino II receptorių blokatoriaus mažėja kartu vartojamo tiazidinio diuretiko sukeliamas kalio išsiskyrimas iš organizmo.
Preparato išgėrus, diurezinis poveikis pasireiškia per 2 val.
10 dažniausiai ieškomų
Poveikis trunka 6 — 12 val. Antihipertenzinis poveikis trunka iki 24 valandų. Absorbcija Losartanas Vartojamas per burną losartanas gerai absorbuojamas ir pirmo prasiskverbimo per kepenis metu metabolizuojamas į aktyvų karboksirūgšties metabolitą bei neaktyvius metabolitus.
Losartano ir jo aktyvaus metabolito vidutinė didžiausia koncentracija kraujyje atsiranda atitinkamai po 1 val. Kartu vartojamas standartizuotas maistas klinikai reikšmingai losartano koncentracijos plazmoje nepakeitė.
Perskaitykite apie kiekvieną toliau pateikiamą naudojimo instrukcijos nuostatą. Indikacijos Visos nuorodos turėtų būti ištirtos pridedamose instrukcijose, kur jos pateikiamos sąrašo forma.
Losartano pasiskirstymo tūris yra 34 litrai. Tyrimai su žiurkėmis rodo, kad jei losartano prasiskverbia per hematoencefalinį barjerą, tai labai mažai. Hidrochlorotiazido prasiskverbia per placentos barjerą. Per hematoencefalinį barjerą jo neprasiskverbia. Hidrochlorotiazido patenka į motinos pieną. Be aktyvaus metabolito, atsiranda neaktyvių metabolitų, iš jų du nuo hipertenzijos lorista metabolitai hidroksilinant butilo šoninę grandinę ir nesvarbus metabolitas, N-2 tetrazolgliukuronidas.
Išgėrus nedidesnę kaip mg losartano kalio druskos dozę, losartano ir aktyvaus jo metabolito farmakokinetika yra tiesinė. Per burną pavartoto losartano ir aktyvaus jo metabolito koncentracija plazmoje mažėja polieksponentiškai, galutinės pusinės eliminacijos laikas yra atitinkamai apie 2 val.
Vartojant mg dozę kartą per parą, nei losartano, nei aktyvaus jo metabolito kraujo plazmoje beveik nesikaupia. Losartano ir jo metabolitų eliminacijai yra svarbus išsiskyrimas su tulžimi ir pro inkstus.
Hidrochlorotiazidas Hidrochlorotiazidas organizme nemetabolizuojamas, bet greitai išskiriamas pro inkstus.
Naudojimo instrukcijos
Stebint koncentraciją kraujo plazmoje mažiausiai 24 valandas, nustatyta, kad pusinės eliminacijos periodas svyruoja nuo 5,6 val. Specialių grupių pacientai Losartanas ir hidrochlorotiazidas Hipertenzija sergantiems senyviems pacientams losartano ir aktyvaus jo metabolito koncentracija plazmoje bei hidrochlorotiazido absorbcija reikšmingai nuo hipertenzija sergančių jaunesnių pacientų nesiskiria.
Losartanas Losartano pavartojus per burną, ligonių, kuriems buvo lengva ar vidutinio sunkumo alkoholinė kepenų cirozė, kraujo plazmoje losartano ir aktyvaus jo metabolito koncentracija nuo hipertenzijos lorista atitinkamai 5 kartus ir 1,7 karto didesnė, negu jaunų savanorių vyrų kraujo plazmoje. Hemodialize losartano ir aktyvaus jo metabolito iš organizmo pašalinti neįmanoma.
Losartano ir hidrochlorotiazido derinio galimas toksinis poveikis nustatinėtas lėtinio toksinio poveikio tyrimo, trukusio iki 6 mėnesių, metu su žiurkėmis ir šunimis, kurie vaistinio preparato vartojo enteriniu būdu.
Tyrimo metu nustatyti derinio sukelti pokyčiai daugiausia priklausė nuo losartano. Losartano ir hidrochlorotiazido derinio vartojimas sukėlė raudonųjų kraujo ląstelių parametrų nuo hipertenzijos lorista, hemaglobino, hematokrito kiekio sumažėjimą, šlapalo azoto kiekio padidėjimą kraujo serume, širdies svorio sumažėjimą histologinių pokyčių koreliacijos nenustatyta ir virškinimo trakto pokyčius gleivinės pažaidą, opas, erozijas, hemoragiją.
Nuo hipertenzijos lorista.
Žiurkėms ir triušiams, gydytiems losartano ir hidrochlorotiazido deriniu, teratogeninis poveikis nenustatytas. Kai žiurkių patelės preparato vartojo prieš vaikingumą ir jo metu, vaisiui buvo nustatytas toksinis poveikis, kurio požymiai buvo nežymus papildomų šonkaulių skaičiaus padidėjimas F1 kartoje. Kaip ir vien losartano tyrimų metu, vaikingoms žiurkėms vėlyvuoju gestacijos ir arba laktacijos laikotarpiu vartojant losartano ir hidrochlorotiazido derinio, buvo nustatytas nepageidaujamas poveikis vaisiui ir naujagimiui, įskaitant toksinį poveikį inkstams ir vaisiaus žūtį.
- Kūno masažas ir hipertenzija
- Skirtumas tarp hipertenzijos ir hipotenzijos
- Arterinė hipertenzija Hipertenzija ir vaistai nuo galvos skausmo kraujospūdžiui mažinti