Hipertenzijos insulto rizikos veiksnys

Dėl šių ligų mūsų šalyje kasmet įvyksta 56,1 procentas visų mirčių. Maždaug 30 proc. Kalio gausu bulvėse, bananuose, slyvose, pupelėse, pomidoruose, liesuose pieno produktuose, razinose, apelsinuose ir pomidorų sultyse. Koronarinė širdies liga BAB yra svarbūs mažinant mirtingumą po miokardo infarkto bei gydant krūtinės anginą, todėl yra skirtini ligoniams, sergantiems išemine širdies liga. Nuo m.

Insulto rizikos veiksniai ir jų profilaktika Insulto rizikos veiksniai ir jų profilaktika Agnė Ovčinikova 1, prof. Gresiančio insulto profilaktikos pagrindas — šalinti arba mažinti šiuos rizikos veiksnius.

Pacientų hospitalizavimas per 48 valandas po ištikusio praeinančio smegenų išemijos priepuolio suteikia galimybę atlikti išsamią diagnostiką ir savalaikes intervencijas, padedančias išvengti insulto. Amerikos širdies ir insulto asociacijos rekomenduoja ilgalaikei insulto profilaktikai skirti antitrombocitinius vaistus, statinus, sergant prieširdžių virpėjimu — antikoaguliantus, o esant reikšmingai miego arterijų stenozei — taikyti jų intervencinio gydymo metodus.

Rekomenduojami pirmaeiliai antitrombocitiniai vaistai hipertenzijos insulto rizikos veiksnys acetilsalicilo rūgšties ASRASR ir pailginto atsipalaidavimo dipiridamolio sudėtiniai preparatai bei klopidogrelis. Įrodyta, kad statinai taip pat sumažina praeinančio smegenų išemijos priepuolio ir insulto riziką, o didžiausias profilaktinis efektyvumas pasiekiamas sumažinus mažo tankio lipoproteinų kiekį kraujo plazmoje 50 proc.

Esant 70—99 proc.

Pagrindiniai insulto rizikos veiksniai yra gerai žinomi. Tai — hipertenzija, rūkymas, nutukimas, nesveika mityba, fizinio aktyvumo stoka, gausus alkoholio vartojimas, cukrinis diabetas, psichosocialinis stresas, dislipidemija ir prieširdžių virpėjimas.

Detonic Papildas

Kai kurių rizikos veiksnių ir išeminio smegenų pažeidimo rizika pagal šansų santykį [2] Rizikos veiksnys Išeminio smegenų pažeidimo rizika pagal šansų santykį Hipertenzija. Taip pat perskaitykite.

Dėl šių ligų mūsų šalyje kasmet įvyksta 56,1 procentas visų mirčių. Lietuvoje, kaip ir daugelyje didelės rizikos šalių, aterosklerozė ir jos sukeliamos kardiovaskulinės sistemos ligos įgavo sunkiai valdomos epidemijos mastą, nežiūrint moderniausių diagnostikos ir gydymo priemonių. Lietuvos gyventojų mirtingumas nuo koronarinės širdies ligos, insulto — vienas didžiausių Europoje, kardiovaskulinio sergamumo ir mirtingumo rodikliai beveik 2—3 kartus blogesni už Europos Sąjungos vidurkius. Dažnai miršta darbingo amžiaus, energingi žmonės, daugybė susirgusiųjų lieka invalidais.